Asmeninis archyvasPrieš penkerius metus prezidentas Gitanas Nausėda oro uoste buvo pasitiktas su ąžuolo vainiku, kurį įteikė tautiniais drabužiais pasipuošusi mergina. Tuomet, 2020-ųjų liepą, prezidentas grįžo iš Briuselio, kur įvyko vienas sunkiausių ir ilgiausių Europos Vadovų Tarybos susitikimų. 90 valandų trukmės derybose dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės perspektyvos, arba paprasčiau – ES biudžeto (DFP arba MFF), Lietuva užsitikrino 14,5 mlrd. eurų.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Būtent už esą sėkmingas derybas tuomečiai valdantieji per Žemės ūkio ministeriją G. Nausėdai surengė tokią ceremoniją, kurią netruko sukritikuoti kai kurie aštrialiežuviai, esą tai buvo visų diplomatų ir valstybės tarnautojų darbas, kad tai primena sovietmetį ar kokį autoritarinį Turkmėnistaną. Ministerija atsikirto, kad ąžuolo vainikas yra pergalės ir sėkmės simbolis, todėl ir kilo mintis šia „ypatinga proga“ šalies prezidentui jį įteikti.
Šių metų liepą Briuselio burbulas išsiskirstė atostogų nagrinėdamas (ar kritikuodamas) Europos Komisijos (EK) pateiktą pasiūlymą dėl 2028–2034 m. ES biudžeto. Liepos viduryje EK pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė: „Kitas DFP bus ambicingiausias iš visų iki šiol pasiūlytų. Jis yra strategiškesnis, lankstesnis ir skaidresnis. Daugiau investuojame į savo gebėjimus reaguoti ir į savo nepriklausomybę. Tačiau svarbiausia, kad valstybių narių įnašai į ES biudžetą išliks nepakitę, nes siūlome iš esmės pakeisti nuosavus išteklius.“
Kaip visada EK pasiūlymas, pristatytas pompastiškai pozityviai, sulaukė kritikos. Vertinant skaičiais, jis didžiausias istorijoje – net 2 trln. eurų (praėjęs – 1,074 trln. eurų ir dar 0,75 trln. eurų ekonomikos gaivinimo fondas). Mat vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, o Donaldui Trumpui į pasaulį sugrąžinus nenuspėjamumą, ES turi ypatingą dėmesį skirti konkurencingumui didinti ir saugumui.
Briuselyje prasideda šunų pjautynės ir, kaip tradiciškai būna, visi jų dalyviai turės šį tą paaukoti (nors viešai kalbės tik apie pergales).
Vis dėlto dėl ES biudžeto dydžio liko nepatenkinti ir tie, kurie norėjo didesnio, ir tie, kurie yra prieš augantį ES pinigų puodą. Pastaruosius (Vokietiją, Nyderlandus ar Švediją) galima suprasti – jie yra vieni didžiausių mokėtojų į ES biudžetą. EK pasiūlyti „nuosavi ištekliai“, t. y. mokesčiai, kurie keliautų ne į valstybių narių, o tiesiai į ES biudžetą (pavyzdžiui, tabako mokestis), taip pat nieko negundo, net atvirkščiai – kelia pasipiktinimą ES šalių sostinėse.
Didesnio MFF kritiko vėliavą kaip visada neša Europos Parlamentas. Ir ne be pagrindo: didžiausias biudžetas – esą tai finansinės manipuliacijos, nes dalį jo sudarys įmokos už paskolas į gaivinimo fondą (apie 0,2 trln. eurų), infliacijos efektas. T. y. 2021–2027 m. ES biudžetas buvo 1,13 proc. bloko BVP, o 2028–2034 m. išaugs tik iki 1,15 proc. Per mažai konkurencingumo, saugumo ir kitiems iššūkiams atremti.
Dar blogiau – esą dėl to nukentės „šventosios ES karvės“ – žemės ūkio ir regionų politika. Paprasčiau tariant, išmokos ūkininkams ir trinkelizacija bei apžvalgos bokštų statybos. MFF pasiūlymas yra su reformuota šių fondų struktūra (anksčiau žemės ūkio politika sudarė atskirą biudžeto dalį, o dabar ji sujungta su kitų politikos sričių finansavimu), ir skaičiuojama, kad žemės ūkis neteks net trečdalio lėšų. Nenuostabu, kad ūkininkai ruošia traktorius žygiams į Briuselį.
Daugelį piktina ir tai, kad EK nori susieti ES išmokas su konkrečiomis reformomis šalyse narėse, regionų reikšmės sumažinimas, žaliosios darbotvarkės (ne)finansavimas. Yra ir nepatenkintų dėl 100 mlrd. eurų skyrimo Ukrainai, nors Vilnius čia ploja katučių.
*****susije*****
Kitoms Lietuvai prioritetinėms sritims finansavimas auga: ES gynybai siūlomas 5 kartus didesnis finansavimas (nors 131 mlrd. eurų 7 metams ir 27 valstybėms neatrodo įspūdinga suma), kaip kariniam mobilumui, kuriam žadama 10 kartų daugiau (beveik 18 mlrd. eurų). EK taip pat paskelbė, kad rytiniai regionai, kurie ribojasi su Ukraina, Rusija ir Baltarusija, gaus daugiau lėšų nei kiti.
Konkrečiai Lietuvai numatyta 14,2 mlrd. eurų. Be to, dar papildomai Ignalinos atominės elektrinės uždarymui finansuoti 678 mln. eurų, Kaliningrado tranzitui – 450 mln. eurų (gerokai daugiau nei praėjusį kartą). Skirtingai nei dalis kitų šalių narių ar europarlamentarų, Lietuvos Finansų ir Energetikos ministerijos pozityviai įvertino EK pasiūlytą MFF.
Tačiau pinti ąžuolo vainiką prezidentui G. Nausėdai dar labai anksti. Derybos užtruks ir gali net pasiekti Lietuvos pirmininkavimą ES 2027 m., kai Vilnius turės atlikti „nešališką“ tarpininko vaidmenį. Antra, naivu tikėtis, kad visos lėšų paskirstymo eilutės išliks tokios pačios. Briuselyje prasideda šunų pjautynės ir, kaip tradiciškai būna, visi jų dalyviai turės šį tą paaukoti (nors viešai kalbės tik apie pergales). Lietuvos atstovų pagrindinė užduotis derybose – išsaugoti kuo daugiau mums palankių eilučių.
Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas
