Josvydas Elinskas/ELTALenkija toliau konkuruoja su Lietuva įvairių prekių kainomis. Tradiciškai kalbam apie maisto prekes, kurioms taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM), statybines medžiagas, bet vis dažniau atsiranda ir akcizinės prekės. Degalai, alkoholis ir netgi tabako gaminiai jau pasiekia mūsų rinką. Tai nėra kontrabanda, tačiau prekių judėjimas pastebimas ir tas srautas konkuruoja su vietos rinkoje pagamintomis prekėmis.
Akcizinių prekių judėjimas yra patrauklus tuo, kad jos yra stipriai apmokestintos. Taikomi specifiniai akcizai, taip pat PVM. Lenkija mokesčius taiko gan lanksčiai ir, pavyzdžiui, cigaretės yra apmokestinamos antru mažiausiu akcizu Europos Sąjungoje. Mažesnis tarifas taikomas tik Bulgarijoje, Airijoje taikomas daugiau nei keturis kartus aukštesnis tarifas.
Lietuva taip pat yra labiau apmokestinusi rūkalus. Lenkijai išlaikyti žemas prekių kainas padeda didelė vartotojų rinka bei dešimtmetį vertę prarandantis zlotas, kas visiems aplinkiniams Lenkiją daro patrauklesnę. Taip pat politiniai sprendimai, kuriais net dirbtinai buvo mažinamos kainos, siekiant koreguoti balsavimo palankumą.
Pastebima, kad Lietuvoje daugėja cigarečių ir kaitinamojo tabako, kuris buvo atvežtas iš Lenkijos ir yra vartojamas vietos rinkoje. Ir tai ne tik Lietuvos problema – prekių į Lenkiją traukia ir vokiečiai bei čekai. Taip pat atkeliauja kuras ir alkoholis. Tiesa, kuro pervežimas yra gan ribotas tūriu, nes dviejų bakų neprisipilsi. Alkoholis irgi yra ribotas, nes tūris ir svoris yra gan didelis, o rūkalai šių trūkumų neturi, nes svoris ir tūris gan mažas ir prie perkamų prekių lengvai gali būti patalpintas į automobilį ir parvežtas savo ir aplinkinių vartojimui.
Artimiausiu metu bus sėsta prie derybų stalų, kai bus kalbama apie ilgamečius akcizų didinimo klausimus Lietuvoje. Iki šiol galiojo trijų metų planas, pagal kurį nuosekliai augo akcizai – apie mažinimą tikrai nebus kalbama, nes siekiama mažinti šių prekių vartojimą.
Diskutuojant apie naują trimetį, o gal ir ilgesnį susitarimą ir planą teks balansuoti tarp sprendimų – kiek norisi surinkti pinigų (valdantieji tikrai norės), kaip neiškreipti rinkos sudėties (pavyzdžiui tarp skirtingų alkoholio rūšių ar tradicinių ir mažiau žalingų kaitinamo tabako (remiantis JAV maisto ir vaistų agentūros tyrimą)). Ir paskutinis klausimas, kaip nepakeisti balanso, kad paskatos iš Lenkijos pirkti akcizines prekes nepadidėtų, kaip ir visiškai nelegalios kontrabandos iš nedraugiškų kaimyninių šalių.
Per didelis noras papildyti biudžetą gali atsirūgti nedidėjančiomis pajamomis ir išeinančiais pinigų srautais į užsienį. Estija, pavyzdžiui, pasuko didinti akcizus, tačiau tai daryti nuosekliai ir visoms grupėms panašiu žingsniu. Pavyzdžiui tabako gaminiai po 5 proc. per metus visoms kategorijoms vienodai. Latviai taip pat sprendžia (bet dar nepriėmė) klausimą panašiai. Įdomu, koks bus Lietuvos Vyriausybės pasiūlymas didinti mokesčius šioje srityje, kai taip stipriai „laužomos ietys“ dar labiau aistrų keliančiuose nekilnojamojo turto ir pajamų mokesčiuose.
Marius Dubnikovas yra finansų analitikas, ekonomistas.
