Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 1 d.


KOMENTARAS
Ar tikrai trūksta pinigų susimokėti už saugumą?
Giedrius Rimša
Asmeninis archyvas
G. Rimša.

Sakoma, kad kol perkūnas netrenks, apie tai, kas bloga, galvoti nesinori – ar tai būtų geopolitinė situacija, ar savo pačių finansinė apsauga.

Nesvarbu, apie kokias priemones kalbėtume – finansinę pagalvę, pensijų fondus ar draudimą. Paklausus, kodėl tuo nesirūpinama, dažniausias atsakymas būna „trūksta pinigų“. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 39 proc. respondentų kaip pagrindinę priežastį neįsigyti gyvybės draudimo nurodė finansinį aspektą.

15 proc. tyrimo respondentų pažymėjo, kad nedraudžia gyvybės, nes turi santaupų nelaimės atvejui, 20 proc. tikisi, kad artimieji savimi pasirūpins patys, dar 24 proc. respondentų nurodė, kad investuoja į sveikatą ir tikisi ilgiau būti sveiki bei darbingi.

Žinoma, tikėjimas pakankama asmeninės sveikatos apsauga yra diskutuotinas argumentas, nes nelaimė gali ištikti ir visiškai sveiką žmogų. Tačiau minėti 39 proc. apklausos dalyvių nesakė, kad nesidraudžia todėl, kad gyvybės draudimo jiems nereikia. Reikia, bet... „trūksta pinigų“. Šiuo atžvilgiu Lietuva ne išimtis. 2024 metais JAV atlikto kasmetinio tyrimo, kuriuo stebimas suaugusių šalies vartotojų suvokimas, požiūris ir elgsena, duomenimis, respondentai pagrindine priežastimi, kodėl neįsigyja draudimo poliso, nurodo kainą, tačiau maždaug trys ketvirtadaliai apklaustųjų ją pervertina – mano, kad draudimo kaina didesnė, negu ji yra iš tiesų.

Susiję straipsniai

Rasti pinigų paprastai padeda ne žodiniai argumentai, o nelaimės artimoje aplinkoje, matymas, kaip sudėtinga išgyventi sunkiai susirgusiems, traumas patyrusiems neapsidraudusiems žmonėms, viešos akcijos socialiniuose tinkluose, kurių metu renkami pinigai kritinių ligų gydymui arba šeimoms, netekusioms maitintojo. Ir kai patį žmogų ištinka kritinė liga, už sutartį atgaline data jis būtų pasirengęs sumokėti nesiderėdamas – tačiau tokios galimybės, deja, nėra.

Kiekvienas adekvačiai saugumo svarbą vertinantis žmogus turėtų sau užduoti paprastus klausimus – kas atsitiks mano šeimai, jeigu netikėtai nutrūks mano pajamos? Ar turėsiu iš ko gyventi, jeigu sunkiai susirgsiu? Jei šeima mažiau pasiturinti, turinti paskolų, kitokių finansinių įsipareigojimų, draudimas tampa kritiniu apsaugos mechanizmu netikėtų gyvenimo išbandymų atveju.

Įvertinus tikruosius poreikius ir apskaičiavus realią gyvybės draudimo kainą, dažnai paaiškėja, kad už santykinai nedidelę mėnesinę įmoką galima užtikrinti optimalią apsaugą. Todėl klausimas „kas būtų, jeigu“ turėtų tapti raktu į sąmoningą apsisprendimą dėl gyvybės draudimo ne kaip papildomų išlaidų, o investicijos į savo saugumą ir ramybę.

Giedrius Rimša yra Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

2025 03 26 12:10
Spausdinti
Komentarai