Apie 50 tūkst. gyventojų turinčiame Hodmezėvašarhėjuje, Vengrijos pietryčiuose esančiame mieste, vasario 25 d. įvyko kai kas netikėta ir reikšminga. Péteris Márki-Zay'us, nepriklausomas, tačiau opozicijos partijų remiamas kandidatas, surinkęs 57,5 proc. balsų rinkimuose į mero postą sutriuškino Zoltáną Hegedűsą, „Fidesz“ atstovą.
Šis provincijos miestas buvo laikomas Vengrijos premjero Viktoro Orbáno partijos „Fidesz“ bastionu, kuriame dešinieji radikalai rinkimus laimi nuo pat 1990-ųjų. Hodmezėvašarhėjuje mesti iššūkį Vengrijoje dominuojančiai politinei jėgai reikėjo drąsos – P. Márki-Zay'us neteko darbo, o jį parėmusių paprastų miestiečių pavardes „Fidesz“ aktyvistai gėdindami išspausdino plakatuose ir juos iškabino mieste. Gana iškalbinga, kaip žemai gali pulti į valdžią įsikibę populistai nors ir posovietinėje, vis dėlto ES šalyje.
Šie rinkimai beveik niekam Lietuvoje negirdėtame mieste gali tapti lūžio Vengrijoje ir galbūt visoje Vidurio Europoje tašku populizmo sutriuškinimo link. Visai netrukus, balandžio 8-ąją, Vengrijoje vyks nacionaliniai parlamento rinkimai, kurių favoritu vis dar laikoma V. Orbáno „Fidesz“. P. Márki-Zay'aus pergalę lėmė neįprastai didelis piliečių aktyvumas. Vladimirui Putinui pataikaujančio ir europines vertybes trypiančio V. Orbáno laukia neramios dienos, jei prie balsadėžių ateis permainų išsiilgę rinkėjai.
Kitame ES pakraštyje, Ispanijoje, kyla nauja politikos žvaigždė. Neseniai įkurtos liberalios partijos „Ciudadanos“ lyderis Albertas Rivera, vadinamas Ispanijos Emmanueliu Macronu, jau pasiekė reikšmingą pergalę – gruodį vykusiuose Katalonijos parlamento rinkimuose „Ciudadanos“ surinko daugiausia rinkėjų balsų, tačiau liko opozicijoje susivienijus katalonų nacionalistams. Visuomenės apklauso rodo, kad visoje Ispanijoje „Ciudadanos“ yra populiariausia politinė jėga, lenkianti premjero Mariano Rajoy konservatyviąją Liaudies partiją.
„Dešinės ir kairės konkurencija nebėra svarbi, – sakė 38-erių A. Rivera. – Didysis XXI a. politikos mūšis vyks tarp liberalizmo bei atviros visuomenes ir populistų nacionalistų bei uždaros visuomenės.“
Šie žodžiai, akivaizdu, tinka ir Lietuvai, kurioje po metų prasidės rinkimų maratonas, parodysiantis, ar šalis jau atsikandusi valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) brukamo populizmo, nacionalizmo ir prorusiškumo.
Kol kas ne taip šiurkščiai kaip Lenkijoje ar Vengrijoje, tačiau valstietiška draudimų mašina įsibėgėja, pirmenybė teikiama ne švietimui, bet griežtoms bausmėms, LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis jau ne pirmą mėnesį visas jėgas sutelkęs kovai su visuomeniniu Lietuvos radiju ir televizija, o iš tiesų – su jį kritikuojančiais žurnalistais. Alkoholio reklamos draudimas, pridengtas jau spėjusia išsikvėpti kova su alkoholizmu, silpnina ir šiaip sunkiai kvėpuojančią privačią žiniasklaidą.
Yra ir daugiau ženklų, kad LVŽS suka Vidurio Europos populistų pramintais takais. Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą vaikus auginantiems žmonėms sužlugdę valdantieji iki šiol neįstengė visiems tėvams pervesti iš daugelio jų atimtų tų pačių 30 eurų, o įtakinga Seimo valstietė Rima Baškienė jau žada vadinamuosius vaiko pinigus didinti. Nors Lenkijos lygis dar nepasiektas, tačiau populistų režimui būdinga tendencija papirkinėti piliečius jų pačių į valstybės iždą suneštais pinigais – akivaizdi.
Ant rinkėjų stalo tikrai bus patiektas populizmo ir nacionalizmo kokteilis, tad liberalių jėgų pareiga įtikinti, kad jis nuodingas.
Nors iki savivaldybių rinkimų liko vos metai, o ir prezidento vos pora mėnesių daugiau, tradicinių partijų ir opozicijos stovyklos apimtos letargo. Liberalai ištikti stabo, socialdemokratus apnikusios suicidinės nuotaikos, o konservatorius kamuoja šizofrenija – rašomi pilnaties laiškai Švedijos bankų akcininkams, mėginama bičiuliautis su prorusiškais Vokietijos dešiniaisiais radikalais, o liberaliojo sparno atstovai ima evakuotis iš Seimo.
Sunku įsivaizduoti situaciją, kai tradicinėmis laikomos politinės jėgos būtų labiau sutrikusios ir pakrikusios. Laimė, populistų stovykloje netrūksta ir bėdų. LVŽS pirmininkas R. Karbauskis, neišbrendantis iš asmeninių ir verslo skandalų, jau tapo vienu nemėgstamiausių Lietuvos politikų, jį neigiamai vertina daugiau kaip pusė šalies piliečių. Kadangi LVŽS yra kišeninė R. Karbauskio partija, lyderio reitingai gali pramušti dugną, perversmas jam vis tiek negresia, tačiau rinkėjų antausis beveik garantuotas.
Tad artėjant rinkimų karštinei mūsų valstybės politikos arenoje formuojasi naujas vakuumas. Ant rinkėjų stalo tikrai bus patiektas populizmo ir nacionalizmo kokteilis, tad liberalių jėgų pareiga įtikinti, kad jis nuodingas. Tam reikia surasti lietuvišką Albertą Riverą. Jei nepavyks, įkyri valstietiška sloga taps sunkiu vengrišku gripu.
Ovidijus Lukošius yra žurnalo IQ ir alfa.lt vyriausiasis redaktorius
