Asmeninis archyvasSavaitgalį JAV ir Izraelis surengė masinių oro smūgių ataką prieš Iraną. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano kariniai objektai, buvo nužudytas aukščiausias Irano lyderis Ali Khamenei ir keli kiti aukšto rango pareigūnai. Iranas ir jo sąjungininkai Hezbollah atsakė raketų ir dronų smūgiais į Izraelį ir JAV bazes bei karinę infrastruktūrą regione, atakos plinta į Libaną ir kitas Persijos įlankos valstybes. Ši nauja itin plataus masto geopolitinė eskalacija įplieskia dar vieną neapibrėžtumo židinį geoekonominiame žemėlapyje dėl reikšmingo Irano ir Persijos įlankos vaidmens tiek naftos ir dujų gavybos rinkoje, tiek šių žaliavų logistikoje.
Supurtyta naftos ir kitų energetikos nešėjų rinka. Rinkos dalyviai nerimauja, kad konfliktas gali sukelti šios žaliavos pasiūlos sutrikimus, sutrikdyti tiekimo kanalus ir logistiką bei išbalansuoti rinką. Per pirmąją prekybos sesiją nuo šios eskalacijos „Brent“ rūšies nafta pabrango net 13 proc., iki 82,37 JAV dolerio už barelį, tačiau vėliau dalį šio augimo prarado ir Europoje jau prekiaujama maždaug 7 proc. aukščiau. Tokiomis didelio neapibrėžtumo aplinkybėmis, rinkoms būdingas išaugęs dirglumas ir didesni svyravimai. Tokiomis spekuliatyviomis aplinkybėmis, iki šiol dominavę perteklinės energetikos nešėjų rinkos fundamentai nebetenka svarbos.
Nenuostabu, konflikto epicentre esantis Iranas ir į konflikto eskalacijos zoną patenkančios Persijos įlankos valstybės – naftos gavybai yra kritinės, drauge jos išgauna ir rinkai patiekia apie 30 proc. visos naftos pasiūlos: Saudo Arabija – 12 proc., Iranas apie 4 proc., Irakas – 5 proc., Jungtiniai Arabų Emyratai – 3,5 proc., Kuveitas – apie 3 proc., o Kataras – itin svarbi dujų eksportuotoja.
Net jei pati naftos gavybos infrastruktūra nebūtų stipriai pažeista, rimtą šoką gali sukelti transportavimo kanalų sutrikimai. Plataus masto JAV ir Izraelio kariniai veiksmai bei Irano atsakas jau sutrikdė žaliavinės naftos ir dujų logistiką per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį. Per jį, paprastai, iš kertinių Persijos įlankos naftos eksporto uostų transportuojama apie penktadalis pasaulinės naftos. Kariniai veiksmai regione turi įtakos ir gamtinių dujų tiekimui, pavyzdžiui, Kataro eksportą, kuris ypač aktualus Europai.
Finansų rinkos reaguoja ieškodamos saugumo. Tokio masto karinis konfliktas, į kurį yra įsitraukusi didžiausia pasaulio karinė ir ekonominė galia, stipriai padidino neapibrėžtumą, aštrina rizikas. Kol kas informacijos nedaug, signalai nevienareikšmiai, neapibrėžtumas itin didelis, neaiški nei trukmė, nei eskalacijos zonoje esančių šalių įsitraukimo mastas. Sunku vertinti, kokia bus artimesnius ryšius su Iranu mezgusių Rusijos ir Kinijos pozicija. Taigi, erdvės įvairiems šio konflikto platesnės eskalacijos scenarijams yra labai daug.
Nenuostabu, kad finansų rinkų dalyviai į tai reaguoja jautriai. Traukiamasi iš rizikingesnių aktyvų, krenta akcijų indeksai, ieškoma saugumo tradiciniuose užutekiuose: brangsta auksas, kyla saugiųjų valiutų vertės.
Pasaulio ekonomikai naftos rinkos ir iškastinio kuro svarba išlieka per didelė. Naftos rinka neefektyvi, OPEC+ kartelis vienija ir didelės geopolitinės rizikos valstybes. O toms rizikoms, kaip šįkart, pasireiškus, naftos ir kitų energetikos nešėjų kainų šokas nuvilnija plačiai per viso pasaulio ekonomiką ir skverbiasi į kone visas pridėtinės vertės grandines. Tai keičia šalių infliacijos ir ekonominės raidos trajektorijas, skurdina gyventojus, išbalansuoja įmonių veiklos planus bei kartais, įsisukus spiraliniams infliacijos procesams, priverčia sureaguoti ir pinigų politikos formuotojus.
Kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką? Žinoma, pirmiausia, vertinamos įtakos per energetikos nešėjų kanalus ir papildomą dedamąją infliacijai. Artimieji Rytai – ne Venesuela, šio naftos gavybos lopšio reikšmė energetikos nešėjų rinkai yra kritinė. Taigi ir poveikio mastas liūdnesnių scenarijų atveju, nepalyginamai didesnis. Naftos ir dujų kainų svyravimai nuvilnija plačiai ir daro įtaką daugeliui prekių ir paslaugų pridėtinės vertės grandinių ir įsigraužia į infliacinius procesus galutiniam vartotojui. Tiesa, kol kas įvertinti mastą neįmanoma, signalai labai nevienareikšmiai, o scenarijų ir spekuliacijų, iki kokio lygio galėtų kopti naftos kaina, spektras labai platus.
Be tiesioginių poveikių, paaštrėjusios geopolitinės grėsmės, išaugusios rizikos ir neapibrėžtumas veikia ekonomikos dalyvių lūkesčius ir elgseną. Tokiomis aplinkybėmis dominuoja atsargumas, taupymas, atidedami rizikingesni sprendimai, investicijos. Jei tokie lūkesčiai Lietuvoje ir kertinėse eksporto rinkose įsivyraus ir tęsis, programuos gerokai santūresnę ekonomikos dalyvių elgseną, o tai sumuosis į gerokai kuklesnius makroekonominius rezultatus.
Dėl Artimųjų Rytų karinės eskalacijos brangstanti nafta – geros žinios Ukrainą alinančiai agresorei rusijai. Vasario pradžioje skelbta, kad rusijos federalinis biudžetas sausį fiskavo 1,718 trln. rublių (22,3 mlrd. JAV dolerių) deficitą – tai beveik pusė visų metų tikslo. Tokį rezultatą lėmė perpus sumažėjusios naftos ir dujų pajamos, jos sausį buvo nukritusios į žemiausią lygį per pastaruosius penkerius metus. Deja, užsitęsęs plataus masto konfliktas vėl gausiau atsuktų finansavimosi energetikos nešėjais čiaupą rusijos karo mašinai.
Energetinės transformacijos kryptis – toliau mažinti ekonominę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jau rusijos Europai paskelbtas energetinis karas prieš invaziją į Ukrainą parodė, kad būtina transformuotis savo energetikos nešėjų balansus ir atsiriboti nuo iškastinio kuro. Nuolatiniai geopolitiniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose apie šią būtinybę tik dar kartą primena. Tik didindami atsinaujinančių energetikos išteklių dedamąją suvartojime, ilgainiui galėsime atsiriboti nuo šio sunkiai prognozuojamo geopolitinio veiksnio.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė
