BNSDaugiausia dėmesio sulaukusi tema po savivaldos rinkimų ir „bebrus coloratus usensis“ skandalo tapo LRT generalinio direktoriaus rinkimai.
Akivaizdu, kad ne tiek kandidatų asmenybės ir jų programos patraukė dėmesį ar diskusijos, ko visuomenė tikisi iš visuomeninio transliuotojo, o pirmą kartą LRT istorijoje neįvykę rinkimai, nes du kandidatai surinko vienodą balsų skaičių.
Prabilta apie tai, jog reikėtų keisti esamą tvarką, kad konkursas neužsibaigtų lygiosiomis. Manau, kad tai puiki proga praplėsti diskusiją, keliant klausimą ir apie pačios LRT Tarybos formavimo principus.
Buvo laikai (niekas jaunesnis nei 30 metų amžiaus jų neprisimena), kai visuomeniniai transliuotojai valdė visuomenę. Jie buvo gerai finansuojami, patogiai su valdžia susieti ir paklusniai įgyvendinantys vienos partijos viziją. Dabar, esant komercinėms televizijoms, visuomeninis transliuotojas iš tiesų užtikrina svarbias socialines ir demokratines vertybes. Daugeliui tokio transliuotojo etalonu iki šiol išlieka BBC – visuomeninė tarnyba, kuri atlieka nepakeičiamą vaidmenį teikiant piliečiams informaciją, švietimą ir pramogas be komercinės, valstybinės ar politinės įtakos. Šis transliuotojas turi nepriekaištingą reputaciją, jų žinios didina politinių ir ekonominių žinių sklaidą tarp visų gyventojų sluoksnių, net ir tų, kurie mažai domisi politika, jie kelia kokybę visoje žiniasklaidos sistemoje.
Geroji naujiena yra ta, kad gerai valdomi, patikimi visuomeniniai transliuotojai vis dar gali klestėti, ir tai vyksta ne tik JK, bet ir Kanadoje, Japonijoje, Švedijoje ir kt. Įsitvirtinę visuomeniniai transliuotojai, parengę patrauklų turinį naujose platformose, dabar yra vieni didžiausių naujienų teikėjų ir švietėjiškos misijos įgyvendintojai.
Bet grįžkime į mūsų daržą ir pakalbėkime apie LRT Tarybą. Kaip skelbiama LRT tinklalapyje, „LRT taryba yra aukščiausias kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. LRT Taryba renka generalinį direktorių ir prižiūri, kaip vykdoma misija. LRT taryba sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros asmenybių“. Ir čia aš matau dvi esmines problemas ir ydas.
Pirmoji, du trečdaliai tarybos yra deleguoti politikų (prezidento ir Seimo). Tai sukuria labai rimtas problemas, apie kurias mažai diskutuojama, bet kurios visiems puikiai žinomos. Apie kokį nepriklausomą transliuotoją galime kalbėti, kai prezidentas deleguoja net keturis iš dvylikos tarybos narių. Seimas taip pat deleguoja keturis. Puikiai matėme ne vieną pavyzdį, kai manipuliuojant LRT finansavimo kranelių „atsukimu ar prisukimu“ buvo bandoma užsitikrinti sau palankų ir nemokamą ruporą. Klausimas, kodėl prezidento ir Seimo institucijoms mūsų valstybėje yra suteikiama tiek galių deleguoti du trečdalius tarybos narių. Ar kas nors iš jūsų nors kartą matėte kur nors viešai paskelbtą informaciją, kokiais principais ir kriterijais vadovaujantis yra atrenkami ir deleguojami šie asmenys? Atsiprašau, asmenybės.
Antroji problema – be politikų deleguotų asmenybių, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija. Natūraliai kyla klausimas, o kas atstovauja mūsų ekonominį stuburą laikančiai daliai – verslui. Gal ten nėra asmenybių? Gal jie savo išsilavinimu, pasaulio matymu ir atsakomybe tiesiog neprilygsta visoms kitoms visuomenės grupėms?
Tenoriu priminti, kad visuotinumas, įvairovė ir nepriklausomybė šiandien, kaip ir vakar, tebėra esminiai visuomeninio transliavimo tikslai, susiję su viešąja paslauga, kuri yra gyvybiškai svarbi demokratinės visuomenės funkcionavimui. Demokratinėje visuomenėje turi būti sudarytos sąlygos kiekvienam piliečiui tapti visuomenės dalininku, visapusiškai dalyvaujančiu bendruomenės, kuriai jis priklauso, gyvenime, ir aktyviai įsitraukti į jos organizavimą. Visuomeninis transliuotojas transliuoja už valstybės lėšas visos visuomenės labui. Todėl natūraliai kyla klausimas, kas iš deleguotų į tarybą turi suvokimo ir mato misiją tame, kad didintų mūsų žmonių, ypač jaunimo, finansinį raštingumą, skatintų savarankišką veiklą ir verslumą. O gal to nereikia? Gal...
Naujausiais duomenimis, iš visų trijų Baltijos valstybių finansiškai raštingiausi jaunuoliai yra estai. Estų sėkmės paslaptis labai paprasta – šios šalies jaunimas visą reikiamą informaciją apie finansų valdymą gauna iš patikimesnių šaltinių – laidų, straipsnių ir mokykloje. Kiek dėmesio tokiems klausimams skiria LRT programos? Ir dar – SEB banko tyrimas rodo, kad per porą metų perpus sumažėjo žmonių, planuojančių pradėti nuosavą verslą ir steigti įmonę. Lietuvoje daugiausia žmonių kaip svarbiausią kliūtį nurodo per menką tikėjimą savo verslo idėja ir savo jėgomis. Kiek mes apie tai kalbame per televiziją, kiek sėkmės istorijų rodome?
Jau dabar galiu prognozuoti, kokių reakcijų ir komentarų sulauksiu – verslo lobistai nori okupuoti ir nacionalinį transliuotoją. Galite pasinaudoti proga ir kalbėti taip... bet pagaliau atsikvošėkime ir suvokime, kad verslo ir visuomenės kiršinimas niekur neveda. Verslas yra šios valstybės dalis, sukurianti ženkliausią pridėtinę vertę ekonomikai ir galvojanti apie šios valstybės ateitį.
