Asmeninis archyvasbūsto paskolose ir pensijų kaupime. Todėl verta pažvelgti, ką Lietuvai ekonominiu požiūriu davė 2025-ieji ir ko galime tikėtis iš 2026 metų.
2025 metai Lietuvos ekonomikai nebuvo nei krizės, nei proveržio metai. Tai buvo metai, kurie aiškiai parodė ekonomikos atsparumą, tačiau kartu atskleidė sprendimų fragmentiškumą ir atidėtas rizikas, kurios 2026–2027 m. laikotarpiu gali tapti struktūrinėmis problemomis. Tai reiškia, kad 2025 metų rezultatai savaime nėra neutralūs – jie formuoja sąlygas ir apribojimus 2026 metų ekonominei politikai.
Ką faktiškai parodė 2025 metai?
2025 m. Lietuvos ekonomika buvo gana stabili – po ankstesnių sukrėtimų sulėtėjo kainų augimas, o ekonomika grįžo prie nuosaikaus augimo. Vis dėlto šį augimą daugiausia lėmė ne ilgalaikiai veiksniai, tokie kaip investicijos ar darbo našumo didėjimas, bet aktyvesnis vartojimas ir augančios gyventojų pajamos. Tai rodo, kad ekonomikos atsigavimas labiau rėmėsi trumpalaikėmis nuotaikomis ir vidaus paklausa, o ne tvirtais struktūriniais pagrindais. Dėl šios priežasties augimas išlieka gana jautrus gyventojų lūkesčiams, pajamų pokyčiams ir bendram pasitikėjimui ekonomika.
2025 m. Lietuva pasiekė svarbų simbolinį ir praktinį tikslą – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa. Tai reikšmingas žingsnis energetinės nepriklausomybės link, tačiau kartu išryškėjo paradoksas: strateginiai energetiniai tikslai pasiekiami, o kasdieniai administraciniai sprendimai – stringa. Jūrinių vėjo parkų projektų stabdymas ir reguliacinė nežinomybė rodo, kad energetikos politikoje vis dar trūksta nuoseklumo.
Ypač aiškiai 2025 m. išryškėjo nekilnojamojo turto rinkos disbalansai. Sparčiai augęs sandorių skaičius ir gyventojų lūkesčiai dėl kainų kilimo rodo ne struktūrinę būsto paklausą, o elgsenos perkaitimą. Paprasčiau tariant, būstas vis dažniau perkamas ne gyventi, o siekiant investuoti į nekilnojamąjį turtą. Ši tendencija kelia pagrįstą riziką, kad 2026 m. ekonomika bus papildomai „kaitinama“ neproduktyviu kapitalo nukreipimu.
Viešųjų finansų srityje 2025 m. sprendimai taip pat buvo dvilypiai. Rekordinis gynybos finansavimas sustiprino saugumo architektūrą, tačiau kartu padidino spaudimą fiskalinei drausmei. Tuo pat metu mokesčių sistemos pakeitimai pasižymėjo fragmentiškumu – didesniais tarifais, bet ne didesniu aiškumu ar stabilumu.
Pensijų kaupimo sistemos pakeitimai tapo dar vienu pavyzdžiu, kai trumpalaikis ekonomikos skatinimas buvo pasirinktas vietoje ilgalaikio tvarumo. Nors sprendimai padidino gyventojų likvidumą, jie kartu perkėlė senatvės rizikas į ateitį ir sukūrė papildomą spaudimą vartojimo bei turto rinkoms. Trumpalaikė nauda šiandien gali reikšti didesnę kainą rytoj.
Kodėl 2026 metai bus svarbesni nei gali atrodyti?
2026 m. Lietuva nebesusidurs su „didžiaisiais simboliniais sprendimais“. Didžiausi iššūkiai bus susiję ne su krypties pasirinkimu, o su įgyvendinimo kokybe. Jei 2025 m. buvo metai, kai rizikos kaupėsi, tai 2026 m. bus metai, kai jos arba bus suvaldytos, arba taps sisteminėmis. Svarbiausia, kad tam nebūtinos revoliucinės reformos – daug svarbiau yra kasdieniai, nuoseklūs sprendimai, kurie koreguoja verslų ir gyventojų elgseną:
- tikslinis bankų reguliavimas, nukreiptas į spekuliacinę būsto paklausą, kuris leistų pristabdyti investicinius būsto pirkimus, neapsunkinant gyventojų, perkančių būstą savo gyvenimui;
- aiški, nuosekli ir aktyvi valstybės komunikacija dėl pensijų lėšų naudojimo, padedanti gyventojams priimti informuotus sprendimus ir sumažinti trumpalaikių pasirinkimų ilgalaikes rizikas;
- administracinių kliūčių mažinimas energetikos projektuose, sutrumpinant leidimų išdavimo procesus ir sumažinant reguliacinę nežinomybę investuotojams;
- stabilesnis ir labiau prognozuojamas mokesčių administravimas, užtikrinantis didesnį aiškumą ir pasitikėjimą mokesčių sistema tiek verslui, tiek gyventojams;
- kryptingas gynybos išlaidų integravimas į nacionalinę pramonės politiką, siekiant, kad augantis finansavimas kurtų didesnę ekonominę grąžą šalies viduje.
2025 metai parodė, kad Lietuvos ekonomika gali būti atspari. 2026 metai parodys, ar ji gali būti brandi. Didžiausia rizika artimiausiu laikotarpiu kyla iš vidaus sprendimų atidėliojimo, fragmentiškumo ir noro sudėtingus klausimus spręsti trumpalaikiais kompromisais. Jei 2026 m. bus pasirinktas nuosaikus, bet kryptingas valdymas, Lietuva gali išvengti nereikalingų ekonominių svyravimų.
Jei ne – 2025 m. sukauptos įtampos taps 2027 m. problemomis.
Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) mokslininkė, dėstytoja
