CitadeleKovo pabaigoje pasirodžiusi žinia apie Vokietijos automobilių pramonės milžinės „Aumovio“ pasitraukimą iš Lietuvos rinkos atkreipė dėmesį į platesnį klausimą – kas šiandien iš tiesų lemia užsienio investuotojų sprendimus. Ar tai pavienis atvejis, ar signalas apie platesnius pokyčius?
Investuotojų prioritetuose – geopolitika ir ekonominis stabilumas
Šiandien užsienio investuotojų sprendimus lemia vis daugiau veiksnių – nuo darbo rinkos iki geopolitinio, ekonominio ir mokestinio stabilumo. Nors Lietuvos ekonomika pastaruoju metu išlieka gana atspari ir išsiskiria iš lėtesnio euro zonos augimo, investuotojai regioną vertina platesniame kontekste – kartu su visos Europos ekonomikos ciklu.
Šiame kontekste reikšmingą įtaką daro ir geopolitinė situacija, įskaitant karinius konfliktus, kurie didina energetikos kainų svyravimus. Dėl to infliacija, ypač susijusi su degalais, šiemet gali išlikti aukštesnė, o tai didina neapibrėžtumą ir veikia investuotojų lūkesčius.
Tarptautiniai duomenys rodo, kad užsienio investuotojų nuotaikos išlieka atsargios. „Financial Times“ grupės „fDi Intelligence“ atliktos investuotojų apklausos duomenimis, net 72 proc. respondentų geopolitinius neramumus įvardijo kaip svarbiausią riziką tiesioginėms užsienio investicijoms 2026 metais, o 41 proc. ekonominį ir finansinį neapibrėžtumą nurodė kaip antrą pagal svarbą veiksnį.
Tai reiškia, kad investuotojams vis svarbesni tampa stabilumas ir saugumas, o prekybos politikos pokyčiai, geopolitinės įtampos ir finansų rinkų svyravimai – reikšminga investicinių sprendimų dalimi.
Pritraukti naujų investuotojų į Lietuvą tampa sunkiau
Lietuvos banko duomenys rodo, kad tiesioginių užsienio investicijų (TUI) į Lietuvą dinamika iš pirmo žvilgsnio išlieka stipri. 2025 m. trečią ketvirtį faktinės investicijų įplaukos viršijo COVID-19 pandemijos pabaigoje fiksuotą piką, o sukauptų investicijų lygis išlieka aukštas.
Vis dėlto detalesnė analizė atskleidžia svarbių niuansų. Akcinis kapitalas, kuris geriausiai atspindi naujų investuotojų atėjimą, pastaruoju metu mažėja. Mūsų skaičiavimai rodo, kad 2025 m. trečią ketvirtį užsienio investicijos į akcinį kapitalą sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2022 metų pradžios, o nuo 2024 m. pabaigos stebima nuosekli šių investicijų mažėjimo tendencija – jos susitraukė beveik 3,5 karto.
Bendrą investicijų augimą tuo pačiu laikotarpiu palaikė kiti komponentai. Nuo 2024 m. trečio ketvirčio bendros TUI įplaukos išaugo 68,5 mln. eurų. Nors akcinis kapitalas sumažėjo 330 mln. eurų, reinvesticijos padidėjo 82 mln. eurų, o skolos priemonės – 316 mln. eurų. Tad galima daryti išvadą, kad investicijų augimą šalyje daugiausia palaiko užsienio akcininkų suteikiamos paskolos jų valdomoms įmonėms Lietuvoje, o ne naujų investuotojų atėjimas.
Kitaip tariant, investuotojai Lietuvoje išlieka, tačiau naujų projektų pritraukimas tampa sudėtingesnis. Tam įtakos gali turėti augantys darbo kaštai, mokesčių reforma, geopolitinė aplinka ir silpnas euro zonos ekonomikos ciklas, kuris riboja investicinį aktyvumą visoje Europoje.
Svarbu ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti
Baltijos šalys išlieka konkurencingos, tačiau konkurencija dėl užsienio investicijų akivaizdžiai didėja. Investuotojai labiau vertina rizikas, o sprendimus lemia vis platesnis veiksnių spektras – nuo geopolitikos iki darbo rinkos ir reguliacinės aplinkos.
Todėl šiandien svarbiausia ne tik pritraukti investicijas, bet ir jas išlaikyti. „Aumovio“ sprendimas pasitraukti iš Lietuvos šioje vietoje tampa svarbiu priminimu. Vieno projekto išėjimas savaime dar nėra tendencija, tačiau tokie sprendimai dažniausiai nėra atsitiktiniai – juos lemia ilgiau besiformuojantis veiksnių rinkinys: kaštai, reguliacinė aplinka, darbo rinka ir bendras verslo klimatas.
Todėl šiandien konkurencija vyksta ne tik dėl to, kas pritrauks daugiau investuotojų, bet ir dėl to, kas sugebės juos išlaikyti. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent ši kova ir nulems, kurios šalys išliks patrauklios kapitalui, o kurios pradės jį prarasti.
Aleksandras Izgorodinas yra „Citadele“ banko ekonomistas
