Dainius Labutis/ELTANaktį į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido 25 oro balionai. Keli jų pakibo tiesiog virš oro uosto, todėl skrydžiai buvo sustabdyti beveik šešioms valandoms. Tai palietė apie 30 reisų, daugiau kaip šešis tūkstančius keleivių, o oro uosto darbo sutrikdymas tapo žinia visam pasauliui. Vėliau VSAT surado dalį balionų ir rado juose tūkstančius pakelių kontrabandinių cigarečių.
2025 m. iki šio incidento Lietuvos pasieniečiai jau buvo perėmę daugiau kaip 500 balionų su rūkalais – daugiau nei dvigubai daugiau nei per visus 2024-uosius, kai tokių atvejų buvo 226. Dar prieš kelias savaites buvo fiksuotas panašus 26 balionų atvejis. Dabar akivaizdu, kad kalbame ne apie vieną naktį, o apie sistemingą reiškinį.
Iš pirmo žvilgsnio tai „tik“ kontrabanda. Tačiau gynybos analitikas Aurimas Navys perspėja: „Šitie balionai yra grėsmė. Tikra grėsmė. Jie paleidžiami šimtais, kai palankus vėjas, ir ne visi neša cigaretes.“ Jo žodžiais, mes turime reikalą ne tik su nusikalstamomis grupuotėmis, bet ir su „dviem kariaujančiomis valstybėmis“. Balionai, dronai, kitokie pigūs metodai tampa būdu testuoti mūsų oro erdvės apsaugą, stebėti, kaip reaguoja institucijos, ir matuoti, ar civilinė aviacija yra apsaugota.
Tarptautiniai analitiniai centrai šiuos procesus taip pat apibūdina kaip hibridinio karo elementą. CEPA analitikai rašo, kad balionai gali atrodyti nekenksmingi, bet tai pigiausia hibridinės atakos priemonė: šiandien jie gabena rūkalus, rytoj galėtų skraidinti kitokį krovinį. Hybrid CoE pabrėžia, kad kriminaliniai tinklai tampa „pilkosios zonos“ instrumentais – priemonėmis daryti spaudimą, bet vengiant tiesioginio karinio konflikto.
Kodėl ši schema tokia patraukli? Atsakymas – kaina. Lietuvoje legalaus pakelio kaina šiandien siekia apie 5–5,5 euro. Baltarusijoje ar Rusijoje tas pats pakelis kainuoja vos 1–1,5 euro. Skirtumas tris ar penkis kartus. Tyrimai rodo, kad 20–30 procentų cigarečių rinkos Lietuvoje sudaro kontrabanda. Lietuvos muitinė per pirmą šių metų pusmetį konfiskavo daugiau kaip 8,7 milijono pakelių. Tai ne smulkūs atvejai, o sisteminis šešėlis.
Dar blogiau, dalis visuomenės į kontrabandą žiūri beveik neutraliai. „Gabenu kontrabandą – nieko nežudau ir nevagiu“, – tokį mentalitetą apibūdina Aurimas Navys. Jei kontrabanda tampa „priimtina“, tai atveria kelią jos legalizacijai žmonių sąmonėje. O kartu – leidžia stiprėti kriminaliniams tinklams, kurie gali būti instrumentalizuoti priešiškų valstybių.
Čia slypi ir didysis akcizų politikos paradoksas. ES direktyvos įpareigoja valstybes nuolat didinti akcizus, siekiant mažinti rūkymą. Tačiau pasienio valstybėse tai veikia priešinga kryptimi. Kuo labiau kyla legalios cigaretės kaina, tuo labiau didėja kontrabandos patrauklumas. Nusikalstami tinklai uždirba daugiau, stiprėja jų infrastruktūra, o kartu atsiveria erdvė hibridiniam spaudimui. Kitaip tariant, be kontrolės ir komunikacijos akcizų didinimas gali ne stiprinti, o silpninti mūsų saugumą.
Ką daryti? Pirmiausia – technologijos. Reikia radarų, gebančių aptikti mažus ir lėtus oro objektus, termovizorinių sistemų pasienyje, dirbtinio intelekto sprendimų, galinčių atskirti realias grėsmes nuo oro reiškinių. Reikia suteikti VSAT ir kariuomenei aiškius įgaliojimus greitai neutralizuoti tokius objektus. Šalia to būtinas institucinis stiprinimas – nuolatinė jungtinė grupė, bendros pratybos su Latvija ir Lenkija, finansinių srautų sekimas ir vietinių kontrabandininkų tinklų išardymas.
Tačiau svarbiausia – mažinti pačios kontrabandos patrauklumą. Tam būtina nacionalinė komunikacijos kampanija, kurioje būtų aiškiai pasakyta: kontrabanda nėra pigesnė alternatyva, tai saugumo grėsmė. Reikia švietimo mokyklose, bendruomenių įtraukimo, realių pavyzdžių apie nusikaltimų pasekmes. Anoniminės linijos ir atlygio mechanizmai už pranešimus galėtų tapti efektyviu įrankiu.
Akcizų politika taip pat turi būti peržiūrėta. Didinant mokesčius reikia atlikti poveikio vertinimus ir derinti juos su priemonėmis, kurios užtikrintų, kad kylančios kainos nesukels naujų kontrabandos bangų. ES lygmeniu Lietuva turėtų kelti klausimą: ar akcizų direktyvos pasienio valstybėms neturėtų būti lankstesnės, įvertinant geopolitinį kontekstą?
Balionai su cigaretėmis yra tik ledkalnio viršūnė. Tai ne vien pigesni rūkalai, o testas mūsų valstybei. Kaip greitai reaguojame, kaip apsaugome oro erdvę, ar sugebame sumažinti kontrabandos paklausą. Aurimas Navys primena: „Turime reikalą su dviem kariaujančiomis valstybėmis.“ Tai reiškia, kad kontrabanda nebėra tik ekonominis nusikaltimas. Tai hibridinio karo dalis, ir pigus pakelis pasienio turguje tampa mūsų saugumo klausimu.
Artūras Jonkus yra komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistas.
Šis komentaras skelbtas A. Jonkaus „Substack“ platformoje.
