Per „Laisvės kelio“ akciją nuo Katedros bokšto iki Medininkų pasienio posto nusidriekusi gyvoji grandinė buvo stiprus vaizdinys, grąžinęs sovietmetį menančius žmones daugiau nei tris dešimtmečius atgal. Ir įspūdinga istorijos pamoka gimusiems vėliau.
Tai ir tarsi horizonte išnykstanti laiko liniuotė, matuojanti, kaip toli nužengėme ir kiek prarado mūsų kaimynai baltarusiai. Jų kova už laisvę ir demokratiją tik prasideda, o pergalė atrodo tokia pat neįtikima, kaip ir mums 1988-aisiais. Tuomet į priekį vedė svajonė, o daugeliui net viltis, kad blogio imperija subyrės, buvo per stiprus jausmas.
Nuo 1988 m. spalio 23 d. prasidėjusio Lietuvos Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11-ąją praėjo 505 dienos. 1034 dienos – nuo Sąjūdžio suvažiavimo iki 1991 m. rugpjūčio pučo žlugimo, lėmusio, kad laisvės kelias atsivėrė ne tik Baltijos šalims, bet ir kitoms sovietų pavergtoms tautoms.
Iš tiesų mūsų kelias į laisvę prasidėjo daug anksčiau ir truko ilgiau, tad baltarusiams prireiks gerokai daugiau laiko ir kantrybės nei keli, kad ir įspūdingi, protestai savaitgaliais, kurių mastas privalo augti, nepaisant Aliaksandro Lukašenkos režimo smurto ar juo labiau rudenėjančio oro.
