Asmeninis archyvasKol Lietuvos keliautojai vis plačiau atveria pinigines Viduržemio jūros kurortuose, į šalį atvykstantys užsienio turistai demonstruoja taupymo režimą. Dėl to Lietuvos turizmo balansas sparčiai blogėja: 2019 m. deficitas siekė 66 mln. eurų, 2022 m. – 150 mln. eurų, o 2025 m. šoktelėjo iki 267 mln. eurų. Kitaip tariant, vis daugiau pinigų iš Lietuvos iškeliauja kartu su poilsiautojais.
Neigiamą turizmo balansą fiksuoja kone visos Šiaurės Europos valstybės. Saulės ir šilumos išsiilgę šiauriečiai tapo vienais svarbiausių Pietų Europos turizmo sektoriaus klientų. Be to, tokios šalys kaip Ispanija, Italija, Graikija ar Turkija dažnai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį, todėl brangstančiai Lietuvai tampa vis sunkiau su jomis konkuruoti.
Kavos puodelis Italijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje neretai kainuoja beveik dukart pigiau nei Lietuvoje. O tai, kaip aktyviai mūsų tautiečiai graibsto kelialapius į Turkijos „viskas įskaičiuota“ kurortus, parodo tikrąjį Baltijos tigro finansinį raumenį.
Lietuvių norą keliauti skatina ir reikšmingai išaugusios pajamos. Kartu keičiasi ir išlaidų struktūra. Jei prieš 20 metų net 40 proc. kelionės biudžeto sudarė pirkiniai, šiandien ši dalis susitraukė iki vos 9 proc. Tuo tarpu išlaidos maistui, laisvalaikiui ir apgyvendinimui išaugo nuo 25 proc. iki 50 proc. Šiuolaikinis keliautojas nebenori vien gulėti paplūdimyje ar grįžti su pilnu lagaminu pirkinių – lietuviai iš kelionių parsiveža mažiau daiktų, bet daugiau patirčių.
Užsienio turistų srautas Lietuvoje taip pat auga, tačiau gerokai lėčiau. Mūsų šalį vis dažniau atranda keliautojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio ir Pietų Europos, tačiau svečių iš Skandinavijos bei kaimyninės Lenkijos skaičius nebedidėja. Be to, daugiau nei pusė užsienio turistų aplanko tik Vilnių, mažesnė dalis užsuka į Kauną ar Klaipėdą, o likę šalies regionai jiems vis dar lieka terra incognita.
Džiugina tai, kad patys lietuviai vis aktyviau keliauja po savo šalį. Tačiau didžioji dalis gyventojų vis dar renkasi tradicinius maršrutus – Palangą, Neringą, Druskininkus, Birštoną ar didžiuosius miestus. Tuo metu dešimtys unikalių Lietuvos vietovių vis dar laukia savo atradėjų.
Šiais metais lietuvius keliauti neabejotinai paskatins iš antrosios pensijų pakopos atsiimtos lėšos bei vėsi vasaros pradžia. Vis dėlto, turistautojų planus gali pakoreguoti išaugusios lėktuvų bilietų kainos bei tebesitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio dalis gyventojų gali teikti prioritetą atostogoms Lietuvoje.
Kelionių pasirinkimai, kaip ir ekonomikos rodikliai, parodo, ko žmonės iš tikrųjų nori ir už ką yra pasirengę mokėti. Šiandien svarbiausias klausimas yra ne tai, ar Baltijos tigras gali sau leisti keliauti – akivaizdu, kad gali. Kur kas įdomiau, ar Lietuva sugebės tapti šalimi, kuri ne tik pritraukia turistus ir jų pinigines, bet ir paskatina juos sugrįžti.
Žygimantas Mauricas yra „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas
