Vieną dieną, žiūrėk, Donaldas Trumpas pasistato auksinį paminkliuką prie savo vardu pavadintų golfo laukų, kur laimi vieną po kito tarpgalaktinius golfo turnyrus, kitą dieną Baltuosiuose rūmuose glėbesčiuojasi su save world’s coolest dictator tituluojančiu Salvadoro karaliuku Nayibu Bukele. Trumpas geriausiai jaučiasi panašių į save kompanijoje – tokių, kurie savo šalyse varžo žodžio laisvę, o žmogaus teises, žaliąjį kursą laiko velnio išmone.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Mes, rytų europiečiai, patyrę savo brežnevus, jaruzelskius, čaušeskus, žinome, kuo baigiasi, kai valstybės galva ima intymiai bendradarbiauti su kubų, nikaragvų, angolų, palestinų ir į jas panašių nelaimingų pasaulio pašalių sultonais. Baigiasi dar didesnėmis eilėmis prie mėsos, pieno ir batų. Ir apskritai – perduokite Trumpui, – kad ir kiek intymiomis vietomis trinsies su bananų šalių diktatoriais, savo šalies nepaversi bananų respublika. Nes ne visur auga tie bananai, ne visi moka juos auginti. Ir ne visi nori. Net jei JAV rednekus pavyktų Trumpui įtikinti pereiti prie bananų auginimo, tie po pirmojo derliaus nusiviltų ir ilgai keiktųsi. Kai kurie net nustotų tikėti Trumpo dieviškumu.
Po tokių valstybės galvos žygių – paminklų sau ir brolavimosi su visokio plauko diktatoriais – liekamasis efektas aiškus: brangs dešra. Ir visa kita. Kažko nuolat stigs, kaip jau buvo nutikę su kiaušiniais. Galiausiai pabrangs ir bananai.
