Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 16 d.


KOMENTARAS
Beprecedentis reiškinys euro zonos ekonomikoje – apyvartoje esantis pinigų kiekis per metus sumažėjo
Leonardas Marcinkevičius
Asmeninis archyvas
L. Marcinkevičius.

Pastaruoju metu stebimi pinigų kiekio pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad eurai bent jau artimiausiu metu nenuvertės. O tai prisideda ir prie infliacijos slopimo.

Pinigų, kaip ir visų ekonominių gėrybių „kainai“ įtaką daro jų paklausa ir pasiūla. Todėl pinigų kiekį didinant – jų vertė ir perkamoji galia mažėja. Tai lemia, kad už kitas gėrybes turime sumokėti daugiau. Taip nutiko su euru per pandemijos laikotarpį. Produkcijos apimtims praktiškai neaugant, pinigų kiekis euro zonoje didėjo ketvirtadaliu, o Lietuvoje dar daugiau – net 70 proc. Tai lėmė visuotinį ir rekordinį kainų augimą.

Dabar, Europos Centriniam Bankui (ECB) sugriežtinus pinigų politiką, matomas priešingas procesas – pinigų kiekis rinkoje mažėjo. Stebėdami pinigų kiekio pokyčius, galime suprasti, kokių infliacijos tendencijų tikėtis artimiausiu metu.

Mastas, kuriuo per pastaruosius metus sumažėjo pinigų kiekis, beprecedentis. Siauriausias pinigų kiekio rodiklis (M1), apskaičiuojamas susumuojant apyvartoje esančius grynuosius pinigus bei einamosiose banko sąskaitose laikomas lėšas. 2023 m. gruodį, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, M1 sumažėjo net 8,5 proc. ir sudarė 10,4 trln. eurų. Tokio reiškinio iki tol nėra buvę per visą euro zonos istoriją.

Didžiausią įtaką šiam reiškiniui padarė tai, kad ECB normalizavus palūkanų normas, pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį europiečiai galėjo uždirbti grąžą iš taupymo terminuotojų indėlių forma. Dėl to platesnis pinigų kiekio rodiklis M3 (be M1 komponentų dar įtraukiantis ir terminuotojų indėlių bei trumpalaikių skolos vertybinių popierių forma laikomas lėšas) nemažėjo taip sparčiai, kaip M1. 2023 m. gruodį M3 sudarė 16,1 trln. eurų, o jo metinis augimas siekė vos 0,1 proc. Pusę metų apskritai buvo stebimas šio rodiklio mažėjimas, o su tokiu reiškiniu euro zonos ekonomika paskutinį kartą susidūrė 2009 m. – finansų krizės pradžioje.

Lietuvoje pinigų kiekio rodiklių tendencijos buvo panašios į stebėtas visoje euro zonoje. M1 rodiklis mūsų šalyje per metus sumažėjo net 10,7 proc. ir dabar sudaro 42,7 mlrd. eurų. Vis tik gruodžio mėnesį lyginant su lapkričiu, buvo užfiksuotas 3 proc. didėjimas. Tuo tarpu M3 pinigų kiekio rodiklis taip pat augo neženkliai (0,9 proc.) ir gruodį siekė 51,8 mlrd. eurų.

Prislopintas pinigų kiekio didinimas lemia ir infliacijos lėtėjimą. Gruodį metinė infliacija, apskaičiuota pagal Suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), euro zonoje sudarė 2,9 proc., per mėnesį paaugo 0,2 proc. Vis tik tai yra ženkliai lėtesnis kainų augimas, kadangi 2022 m. pasiektas infliacijos pikas sudarė net 10,6 proc. Metinė infliacija Lietuvoje taip pat ženkliai prislopusi – gruodį ji sudarė 1,6 proc., o lyginant mėnesio pokytį buvo fiksuota 0,6 proc. defliacija.

Pinigų kiekio mažėjimą lemia tai, kad kainų augimui viršijus paties ECB išsikeltą 2 proc. metinės infliacijos tikslą, imta normalizuoti monetarinė politika. Prieš tai vienuolika metų istorinėse žemumose laikytos bazinės palūkanų normos imtos didinti 2022 m. liepą. Per vienerių metų laikotarpį nuo -0,5 – 0,25 proc. intervalo jos pakeltos iki 4-4,75 proc.

Pandemijos metu pinigų politikos formuotojai taip pat vykdė beprecedenčio masto kiekybinį skatinimą – pradėta nauja Specialioji pandeminė pirkimų programa (SPPP), kuria supirkta obligacijų už rekordinę 1,85 trln. eurų sumą. Taip pandemijos laikotarpiu buvo užtikrinamas naujų pinigų įliejimas į ekonomiką. Numatyta, kad reinvestavimo apimtys pagal SPPP šių metų viduryje bus pradedamos mažinti 7,5 mlrd. eurų per mėnesį, o visiškai nutraukti reinvestavimą planuojama 2024 m. pabaigoje.

Didinamos palūkanų normos mažina kredito aktyvumą – žmonėms ir verslui skolinantis mažiau, bankai nebesukuria naujų pinigų išduodami paskolas. Tokiu būdu slopsta pinigų kiekio augimo pagreitis. Tuo tarpu centriniam bankui vykdant obligacijų supirkinėjimą antrinėje rinkoje, šie vertybiniai popieriai yra įšaldomi ECB balanse, o vertybinių popierių savininkui atitenka nauji centrinio banko „atspausdinti“ pinigai. Imantis priešingo veiksmo – programų nutraukimo, į ekonomiką įlieti pinigai yra „susiurbiami“ atgal. Todėl pastarieji ECB sprendimai leidžia tikėtis, kad pinigų kiekis ir atitinkamai – infliacija, artimiausiu metu sparčiai augti neturėtų.

Leonardas Marcinkevičius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.

2024 02 15 15:52
Spausdinti