Rugpjūtis paprastai yra atostogų ir kelionių laikas. Tad pakeliaukime po pasaulį ir pasižiūrėkime, kokie įdomūs, netgi „egzotiniai“ mokesčiai sutinkami kai kuriose užsienio valstybėse.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Štai Sicilijoje ir kai kuriuose kituose Italijos regionuose yra televizoriaus mokestis. Jis mokamas nekilnojamojo turto savininko už gyvenamajame būste turimą televizorių. Tai yra rinkliava vietos savivaldai.
Italijoje sutinkamas ir kitas įdomus vadinamasis šešėlinis mokestis. Venecijoje įmonės, turinčios pavėsines, metančias šešėlį ant viešų šaligatvių, apmokestinamos pagal tai, kiek viešosios erdvės dengia jų šešėlis. Beje, toks mokestis sutinkamas ne tik Italijoje, bet ir kai kuriose Azijos šalyse. Tad keliaujant aktualu žinoti, kad kai kuriose šalyse net jūsų šešėlis gali jums kainuoti.
Beje, istorijos literatūroje galima aptikti, kad senovės Romoje egzistavo šlapimo mokestis: senovės romėnų laikais šlapimas buvo ne tik atliekos – jis buvo vertingas odai rauginti ir drabužiams skalbti. Romos imperatorius Vespasianas apmokestino šlapimo surinkimą iš viešųjų tualetų. Todėl frazė „pinigai nesmirda“ galbūt kilo iš jo atsakymo, kai buvo kritikuojamas dėl šio mokesčio.
Danijoje siekiama kovoti su klimato kaita, todėl šalyje buvo pasiūlytas specialus mokestis karvių sukeliamai taršai apmokestinti, kuris skaičiuojamas pagal jų vidurių pūtimo metu išmetamą metano kiekį. Kadangi karvės virškindamos išskiria metaną – stiprias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, buvo sumanyta ūkininkus apmokestinti pagal galvijų išmetamą metano kiekį, kuris skaičiuojamas pagal ūkininkų turimų gyvulių skaičių. Įvairių autorių tai buvo vertinama kaip ryžtingas žingsnis atsakomybės už aplinką link.
Kai kurios Azijos valstybės yra nustačiusios mokesčius už vestuves ir laidotuves, už vaikų gimdymą, medžių sodinimą, viešus šokius, būgnų mušimą ir skambinimą varpeliais.
Su aplinkos teršimu susijusių įdomių mokesčių sutinkama įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, Kinijoje yra smogo mokestis. Siekdami kovoti su miestų tarša, jį įvedė keli Kinijos miestai. Mokesčiai taikomi transporto priemonėms, kurios neatitinka tam tikrų taršos standartų, siekiant sumažinti oro taršą ir skatinti naudoti švaresnes transporto priemones.
Tokios šalys kaip Švedija ir Suomija įvedė ekologinius mokesčius, siekdamos sumažinti poveikį aplinkai. Šiais mokesčiais apmokestinami produktai, kurie daro neigiamą poveikį, pavyzdžiui, plastikiniai maišeliai arba automobilių išmetami teršalai.
Mokesčiais siekiama ir sveikatinimo tikslų. Užsibrėžusi sumažinti rūkymo rodiklius, Prancūzija apmokestino papildomais mokesčiais tabako gaminius, taip pat pritaikė specialius mokesčius žiebtuvėliams ir priedams.
Kai kuriose Europos šalyse yra šunų mokestis. Vienu metu Švedijoje jo dydis priklausė netgi nuo šuns aukščio, o Norvegijoje – nuo ilgio. Vis dėlto vėliau buvo pereita prie mokesčio už kiekvieną augintinį, siekiant papildyti savivaldybių biudžetus.
Kilus 2008–2009 m. ekonomikos krizei, įvairios valstybės ieškojo papildomų pajamų šaltinių. Rumunijoje buvo įvestas raganavimo mokestis, kuriuo apmokestintos raganos ir būrėjos, o jų veikla oficialiai pripažinta legaliu darbu.
*****susije*****
Vienas keisčiausių istorinių mokesčių buvo 1696 m. Anglijoje įvestas langų mokestis. Kadangi jis buvo apskaičiuojamas pagal langų skaičių, daugelis namų savininkų užmūrydavo langus, kad sumažintų mokesčių naštą. Dėl to atsirado frazė „apiplėšimas vidury baltos dienos“ ir savitas architektūros stilius, kai namuose buvo mažiau langų.
Kai kurie mokesčiai renkami ir už tam tikras specifines prekes – cukrų, druską, vandenį. Kinijoje, Prancūzijoje, Indijoje įvesti druskos mokesčiai, kuriais siekiama tiek mažinti druskos vartojimą saugant gyventojų sveikatą, tiek surinkti papildomų pajamų į biudžetą.
O štai Egipte yra šalmo mokestis. Jis taikomas specialiai motociklininkams, dėvintiems šalmus. Nors šis mokestis buvo skirtas saugumui skatinti, jis sulaukė kritikos dėl to, kad yra papildoma našta mažas pajamas gaunantiems vairuotojams.
Kai kurios Azijos valstybės yra nustačiusios mokesčius už vestuves ir laidotuves, už vaikų gimdymą ir gyvūnų laikymą, už medžių sodinimą, viešus šokius, už būgnų mušimą ir skambinimą varpeliais. Netgi už pasodinimą į kalėjimą ir paleidimą iš jo buvo numatytos valstybinės rinkliavos.
XX a. pradžioje armijai išlaikyti Dalai Lama Tibete įvedė ausų mokestį – po vieną lianą sidabro už kiekvieną ausį.
Šie egzotiški mokesčiai atspindi įvairius kultūrinius ir socialinius tikslus. Nors jie gali atrodyti keistai, jie dažnai ateina su ketinimais skatinti visuomenės sveikatą, saugoti aplinką arba daryti įtaką socialiniam elgesiui. Nepriklausomai nuo to, ar jie laikomi kūrybiškais būdais padidinti pajamas ar sudėtingais mokesčiais, jie leidžia suprasti įvairių pasaulio visuomenių vertybes ir prioritetus.
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas
