Asmeninis archyvasLietuvoje diskusijos dėl mokesčių reformos įgauna naują pagreitį – pagal galiojantį Mokesčių administravimo įstatymą, pokyčiai turi būti priimti iki birželio 30 d., kad galėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. Praleidus šį terminą, mokesčių reforma galės būti priimta tik kartu su 2026-2028 m. biudžetu šių metų gale, o tai reiškia ne tik techninį Vyriausybės programos darbų vėlavimą, bet ir galimą neapibrėžtumą verslui bei gyventojams, nes metų gale priimti sprendimai įsigaliotų per labai trumpą laiką.
Laiku priimti sprendimai – ekonomikos stabilumo garantas
Pagal Mokesčių administravimo įstatymą, visi mokesčių pakeitimai, kurie turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio, turi būti priimti ne vėliau kaip iki birželio 30 d. Tai padeda užtikrinti aiškumą: verslas gali planuoti investicijas, o gyventojai – savo finansų valdymą. Toks išankstinis sprendimas yra viena iš sąlygų, lemiančių šalies konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Laiku priimta mokesčių reforma reiškia ir patikimą biudžeto planavimą, nes valdžios institucijos gali tiksliau prognozuoti būsimas pajamas ir finansuoti prioritetines sritis, tokias kaip gynyba, švietimas ar sveikatos apsauga. Dar vienas svarbus aspektas – rugsėjį rengiamas ekonominės raidos scenarijus, kuris yra valstybės biudžeto ateinantiems metams pagrindas. Jei mokesčių reforma iki birželio 30 d. nebūtų patvirtinta, šis scenarijus bus grindžiamas neapibrėžtomis prielaidomis, o tai gali lemti mažiau tikslius biudžeto planus bei finansinius sprendimus ateinančiais metais.
Todėl birželio 30 d. terminas nėra tik formalumas – tai kertinis terminas, lemiantis mūsų ekonomikos stabilumą, patrauklumą užsienio investicijoms, darbo vietų augimą ir viešųjų finansų planavimą.
Delsimo pasekmės: kada įsigaliotų nauji mokesčiai?
Jeigu mokesčių reforma nebus priimta iki birželio 30 d., ji vis dar galės įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d., bet tada ji turėtų būti patvirtinta kartu su 2026 m. biudžetu. Tai ne tik mažina mokesčių sistemos patrauklumą, bet ir kelia papildomų rizikų – tiek viešųjų finansų stabilumui, tiek investuotojų pasitikėjimui.
Dauguma dar pamename „naktinę“ mokesčių reformą, kuri buvo priimta tarpušvenčiu, skubotai ir be pakankamų diskusijų. Tuomet kilo ne tik teisinis neapibrėžtumas, bet ir didžiulis sumaišties laikotarpis tiek verslui, tiek gyventojams – nežinia dėl naujų tarifų, kaip taikyti pakeitimus, kaip planuoti pajamas. Jau nekalbant apie tai, kad dalis sprendimų vėliau teismų buvo pripažinti neteisėtais.
Mokesčių reforma, priimta laiku, nekelia bereikalingo chaoso ir leidžia visiems pasiruošti pokyčiams iš anksto.
Poveikis investicijoms ir biudžetui
Laiku nepriimta mokesčių reforma gali turėti tiesioginį poveikį Lietuvos konkurencingumui. Investuotojai dažnai renkasi šalis, kuriose mokesčių sistema yra stabili ir nuspėjama. Ne tik didėjantys mokesčių tarifai ar nepalankios reglamentavimo sąlygos, bet ir pats neapibrėžtumas dėl mokesčių ateities gali lemti, kad dalis planuojamų investicijų bus atidėtos arba perkeltos kitur. Tai savo ruožtu gali reikšti mažesnes biudžeto pajamas.
Mokesčių reforma nėra tik biudžeto papildymo klausimas. Tai – strateginis sprendimas, kuris turi įtakos visos šalies ilgalaikiam konkurencingumui. Kiekviena diena, kai nepriimame aiškių sprendimų, kelia abejonių dėl Lietuvos, kaip patrauklios investicijoms šalies, įvaizdžio.
Termino svarba – daugiau nei formalumas
Birželio 30 d. – tai ne šiaip data kalendoriuje. Tai terminas, kuris gali nulemti, ar Lietuvos ekonomika turės aiškias išankstines žaidimo taisykles 2026 m., ar teks laukti ilgiau, galimai prarandant konkurencingumą ir pasitikėjimą. Tik laiku priimta mokesčių reforma gali garantuoti stabilumą, kuris būtinas tiek verslui, tiek gyventojams.
Dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) mokslininkė, dėstytoja
