Meniu
Prenumerata

penktadienis, rugsėjo 30 d.


REDAKTORIAUS ŽODIS
Blogų kelių šalyje nieko naujo
Ovidijus Lukošius

Sveiki atvykę į blogų kelių šalį! Stendą su tokiu pasisveikinimu reikėtų įrengti Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.

Lazdijų pasienio punkte net užsimerkęs gali suprasti, kad įvažiavai į gimtos šalies teritoriją – automobilio ratai peršoka nuo lygaus lyg stiklas asfalto Lenkijos pusėje ant tarsi tankų vikšrais išmalto Lietuvoje. Sunku būtų sugalvoti kitą būdą, kaip akimirksniu sugadinti pirmąjį įspūdį į mūsų šalį atvykusiam svečiui ir vienu mostu nubraukti amžinas Lietuvos įvaizdžio kūrėjų pastangas.

Keliaujantys į Vakarus pro Kalvariją jau gali matyti Lenkijos pusėje Lietuvos link nuožmiai artėjančius kelininkų batalionus – netrukus į mūsų šalies sieną atsirems modernus greitkelis, kuriuo pasieksime Varšuvą, o toliau, kitais greitkeliais, ir kone kiekvieną Europos sostinę – Madridą, Lisaboną ir, iškentėję vos kelių kilometrų apylanką, net Bukareštą. Lietuvoje iki Marijampolės dar teks vilktis paskui sunkvežimių virtines, o keliaujantys į Rygą nuo Kauno, tikėtina, gaus ne vieną adrenalino dozę važiuodami mirties keliu pramintu „Via Balticos“ ruožu.

Ironiški kontrastai Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Dar ne taip seniai į Europą keliaujantiems lietuviams ši šalis buvo tikras košmaras, o dabar Lenkijai greitkelių gali pavydėti visa Europa. Ne tik greitkelių, bet ir gebėjimų sutelkti pastangas ir pasinaudojus ES pinigais vos per pusantro dešimtmečio išspręsti turbūt didžiausią šios tranzitine tapusios šalies problemą ir atsikratyti sovietmečio prakeiksmo.

Kelionė po Rytų Europą pateikia ir daugiau progų nusivilti ir pavydėti. Lenkijoje, taip pat kitose buvusiose socialistinio bloko šalyse daugiabučių namų renovacija jau seniai įveiktas etapas, o Lietuvoje tik vienas kitas mažesnis miestas gali pasigirti šiokiais tokiais pasiekimais prieš beviltiškai atrodantį Vilnių.

Tai – faktai. Kaip ir faktas, kad, Lietuvos susisiekimo ministerijai vadovavo ne vienas politikos sunkiasvoris: ministro pirmininko kėdę pasimatavęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius, be penkių minučių premjeru buvęs liberalas Eligijus Masiulis ir jo bendrapavardis dešiniesiems artimas, bet populistinių partijų mandatus gavęs Rokas Masiulis, taip pat vadovavęs ir Energetikos ministerijai. Ir daugelis kitų įtakingų veikėjų, atstovavusių visam margam politiniam spektrui.

Prasti Lietuvos keliai ir nuolat stringantys jų projektai, iš vietos sunkiai judanti daugiabučių renovacija yra ryškiausi viešąjį valdymą kamuojančių ligų simptomai. Ir brangiai kainuojantys. Gerų kelių reikšmės ekonomikos plėtrai neįmanoma pervertinti. Milžiniškos sąskaitos už šildymą artėjančią žiemą visa jėga smogs daugeliui Lietuvos namų ūkių ir pasikėsins į knygoms, teatrams ir pramogoms turėjusias atitekti lėšas.

Iš politikų lūpų nedings vienintelis žodis „kompensacijos“, kurios taps ir pleistru kraujuojančioms jautriausių socialinių grupių piniginėms, ir figos lapeliu pačių politikų gėdai.

Žinoma, dėl energijos kainų šoko bus kaltinama Rusija, jos pradėtas karas Ukrainoje ir dar gerokai prieš jį rinkose sukelta sumaištis, nulėmusi rekordines dujų bei jomis gaminamos elektros kainas. Bus kritikuojami trumparegiai Vokietijos politikai, galingą šalies ekonomikos garvežį kūrenę pigiomis rusiškomis dujomis ir pamiršę pasirūpinti alternatyvomis.

Tačiau Lietuvos politikai nekalbės apie savo praeities klaidas ir neieškos būdų, kaip jų išvengti ateityje. Iš valdančiųjų ir ypač iš opozicijos atstovų lūpų nedings vienintelis žodis „kompensacijos“, kurios taps ir pleistru kraujuojančioms jautriausių socialinių grupių piniginėms, ir figos lapeliu pačių politikų gėdai. Politikų iš opozicijos partijų – taip pat.

O politikams pirmiausia reikėtų pasižiūrėti į veidrodį ir pripažinti liūdną realybę – Lietuvai chroniškai trūksta gebėjimų įgyvendinti ir itin ambicingus, ir netgi ne itin sudėtingus projektus. Nostalgiškos kalbos apie sužlugdytą Visagino atominės elektrinės projektą, kuris esą dabar būtų gelbėjęs Lietuvą nuo baisios energetinės krizės, tėra savęs apgaudinėjimo ir saviguodos seansai. Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų, už kurias atsakinga valstybinė „Ignitis“ grupė, pabaigtuvės vėluos bent dvejus metus. Tad atominės elektrinės projektas atrodo tikrai per sprangus kąsnis.

Net sutvarkyti Seimo fontaną tapo neįveikiama užduotis. Prieš devynerius metus, kai parlamentui vadovavo Loreta Graužinienė, o Lietuva pirmininkavo ES Tarybai, ši griuvena buvo užpilta žemėmis ir apsodinta laukų gėlėmis. Turbūt taip ir liks riogsoti nepajudintas tarsi paminklas politikų neįgalumui. Bent iki 2027-ųjų, kai Lietuva vėl pirmininkaus ES Tarybai.

Beje, iš puikių Lenkijos greitkelių išsukus į kokį didesnį miestą, nebūtinai Varšuvą, akis dažnai pradžiugina tviskantys futbolo stadionai. Bet šios temos gal net nepradėkime...

BEREKLAMOS:

Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius

2022 08 31 07:00
Spausdinti