Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 25 d.


KOMENTARAS
„Brexito“ galimybėmis britai dar nepasinaudojo
Pieteris Cleppe’as
Asmeninis archyvas
Pieteris Cleppe’as.

Beveik prieš septynerius metus britai balsavo už „Brexitą“. 2020 m. sausio 31 d. šalis oficialiai išstojo iš ES, o nuo 2021 m. atgavo prekybos laisvę ir savarankiškumą. Daugiausia problemų „Brexitas“ britams sukėlė dėl prekybos sutrikdymo. Tai akivaizdi priežastis to, kodėl britų, kurie balsuotų už grįžimą į ES, skaičius šiuo metu net 20 proc. lenkia oponentų. Ar tai politiškai realu ir ar ES bus pasirengusi vėl suteikti Jungtinei Karalystei visas turėtas teises Bendrijoje, jau kitas klausimas.

Tokios „Brexito“ pasekmės niekada nebuvo paslaptis ir net pasitraukimo šalininkai dėl to neprieštaravo. Daugelis jų „Brexitą“ laikė antru geriausiu variantu po galimybės įtikinti ES rimtai pažiūrėti į britų problemas.

Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos šalininkai tvirtino, kad bet kokie „Brexito“ trūkumai bus kompensuoti lūkesčius viršijančiais pranašumais. Tarp jų – pinigų iš ES biudžeto susigrąžinimas ir griežtesnė imigracijos politika. Be to, buvo pabrėžiama, kad ES rinka mažėja, o prekybos galimybės svetur auga. Džiaugtasi ir tuo, kad Jungtinei Karalystei nebereikės laikytis vis besiplečiančio ES reguliavimo, kurį, 2014 m. paskelbusi geresnio reglamentavimo darbotvarkę, pati Europos Komisija pripažino esant reikšmingą iššūkį.

Siekdamas pasinaudoti iškovotomis „Brexito“ laisvėmis ministras pirmininkas Rishi Sunakas pernai pažadėjo „sudeginti“ ES teisės aktus, tačiau šio projekto neseniai atsisakė. Pagrindinė priežastis – daugelis Didžiosios Britanijos įmonių investavo per daug į būtinų reguliavimų atitiktį, kad jo taip paprastai atsisakytų. Be to, verslo požiūriu, griežtesni reikalavimai naudingi siekiant atlaikyti konkurenciją iš užsienio.

Vis dėlto Jungtinė Karalystė po truputį tolsta nuo ES reguliavimo taisyklių rinkinio. Naujausias pavyzdys – Jungtinės Karalystės sprendimas prisijungti prie Visapusės ir pažangios Ramiojo vandenyno partnerystės (CPTPP) – susitarimo, kuris apima apie pusę milijardo vartotojų ir 15 proc. pasaulio BVP.

Kadangi Jungtinė Karalystė jau yra sudariusi prekybos susitarimus su devyniomis iš vienuolikos CPTPP šalių, pagrindinis partnerystės patrauklumas, be jos simbolinės vertės, yra prekyba su viena likusių iš dviejų šalių. Tai – Malaizija, pagrindinė palmių aliejaus eksportuotoja pasaulyje. Jo gamintojams šiuo metu pradėtas taikyti naujas griežtas ES reguliavimas. Jei Jungtinė Karalystė šioje srityje būtų kopijavusi ES, ji nebūtų buvusi priimta į CPTPP.

Priešingai nei ES, Jungtinė Karalystė vengia didinti reikalavimus palmių aliejaus gamintojams. Londonas taip pat įsipareigojo pripažinti Malaizijos tvaraus palmių aliejaus (MSPO) sertifikatą. Šis sprendimas itin aktualus smulkiesiems Malaizijos palmių aliejaus gamintojams, kuriems ES taisyklės gali tapti nepakeliamos.

Be to, Jungtinė Karalystė pažadėjo nedelsdama panaikinti palmių aliejaus importo tarifą, kuris dabar siekia 12 proc. Žalieji tai pasmerkė, tačiau jų pozicija – trumparegiška. Kaip nurodė Pasaulio laukinės gamtos fondas (WWF), palmių plantacijos pasižymi įspūdingai dideliu derlingumu – iš vieno žemės ploto pagaminama daugiau aliejaus nei iš bet kurios kitos lygiavertės augalinės aliejinės kultūros. Tokioms alternatyvoms kaip sojų pupelių, kokosų ar saulėgrąžų aliejus reikia nuo keturių iki dešimties kartų daugiau žemės, o tai prisideda prie aplinkos būklės blogėjimo kituose regionuose.

Kuklūs laimėjimai įkvėps Jungtinę Karalystę daugiau dėmesio skirti „Brexito“ teikiamoms galimybėms.

Gegužės pabaigoje Indonezija ir Malaizija įšaldė diskusijas dėl prekybos su ES. Bendrijai ir toliau nepavyksta susitarti su Australija – Briuselis atsisako suteikti daugiau galimybių Australijos gamintojams patekti į ES žemės ūkio produktų rinką. O Jungtinė Karalystė į bendradarbiavimą žvelgia nuosaikiau ir lanksčiau – 2021 m. pabaigoje Londonas pasirašė laisvosios prekybos susitarimą su Australija. Galbūt šie kuklūs laimėjimai įkvėps Jungtinę Karalystę daugiau dėmesio skirti „Brexito“ teikiamoms galimybėms.

Tam tikrų savianalizės ženklų galima stebėti ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas neseniai paragino skubiai sudaryti prekybos susitarimus, kurie netaptų tik „kolonializmu“, po to, kai Afrikos šalys ėmė skųstis, kad ES vykdo „neokolonializmą ir reguliavimo imperializmą“, nes didesnį atvirumą prekybai sieja su darbuotojų teisių, maisto saugos ir klimato politikos reikalavimais. Kai kurie Europos prekybos partneriai Afrikoje net pagrasino, kad kreipsis į Kiniją. Vokietijos kancleris pabrėžė: „Jei ir toliau daug metų nesėkmingai derėsimės dėl naujų laisvosios prekybos susitarimų, ateityje taisykles diktuos kiti su žemesniais aplinkosaugos ir socialiniais standartais.“ Prie to nėra ko pridurti.

BEREKLAMOS:

Pieteris Cleppe’as yra BrusselsReport.eu vyriausiasis redaktorius

2023 09 20 06:45
Spausdinti