Asmeninis archyvasNekilnojamasis turtas kaip krepšinis – tema, kuriai abejingas retas lietuvis. Tai neturėtų stebinti, nes Lietuva – viena pirmaujančių ES šalių pagal gyventojų, gyvenančiųjų nuosavame būste, rodiklį. Eurostat duomenimis, 2024 m. Lietuvoje net 88,6 proc. visų vyresnių nei 18 metų gyventojų buvo būsto savininkai. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Rumunija, kur savininkų dalis populiacijoje siekė net 94,4 proc., Slovakija (94,1 proc.), Kroatija (92,3) ir Vengrija (92,2 proc.). Vidutiniškai ES nuosavame būste gyvena 75 proc. gyventojų. Priešingame ES rikiuotės gale rikiuojasi Vokietija, kurioje nuosavą būstą turi 52,7 proc. gyventojų, Danija (60,5 proc.), Austrija (62,4 proc.), ir Prancūzija (66,5 proc.).
Taigi, būstas lietuviui – ir turtas, ir investicija, o dažnam pasistačiusiam – ir beveik kūdikis. Tad visai nenuostabu, kad vienas iš Lietuvos ekonomikos ciklinio atsigavimo garvežių – būtent nekilnojamojo turto rinka ir statybos. Mažėjant palūkanų normoms, ekonominį aktyvumą vis labiau skatina sparčiai lengvėjanti paskolų aptarnavimo našta ir įsibėgėję finansavimo procesai. Gyventojai, atgavę daugiau finansinės erdvės, imasi įgyvendinti iki šiol atidėliotus su būsto įsigijimu susijusius sprendimus. Spartėja ir būsto kreditavimas: balandį būsto paskolų gyventojams portfelis buvo beveik 11 proc. didesnis nei prieš metus, tuo tarpu pernai metinis augimas tesiekė 6 proc.
Savotišką suspaustos spyruoklės atšokimą rodo Registrų centro skelbiama būsto sandorių statistika. Šių metų sausį-gegužę sudarytų būsto sandorių skaičius per metus pašoko grubiai 30 proc., sklypų pardavimai išaugo ketvirtadaliu. Vertinant ilgalaikę retrospektyvą, būsto rinkos aktyvumas sugrįžo į sveikus nekrizinius 2019 metus.
Lietuvos būsto rinką palaiko objektyvios makroekonominės priežastys: minėtos apkarpytos palūkanų normos, pastaraisiais metais sparčiai augusios santaupų sumos, po išbandymų 2022 m. atsitiesusi ir toliau tvirtėjanti namų ūkių perkamoji galia.
Atsigavus rinkos aktyvumui, būsto kainų indeksų kreivės vėl riečiasi aukštyn. Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas fiksuoja 5,5 proc. metinį būsto kainų kilimą. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį būstas Lietuvoje buvo 8,8 proc. brangesnis nei prieš metus, Vilniuje - 7,6 proc.
Džiugina tai, kad kol kas didesnį pirkėjų susidomėjimą rinka geba patenkinti. Statytojai operatyviai reaguoja, planuoja pajėgumus ir siekia patenkinti dabartinę paklausą ir užsitikrinti užsakymus. Suaktyvėjusiems būsto pirkėjams šluojant per štilio laikotarpį susikaupusius neparduotus NT objektus, statytojai pildo pasiūlą naujais projektais. Tą iliustruoja ir Valstybinės duomenų agentūros skelbiama šalyje atliktų statybos darbų statistika. Gyvenamosios paskirties statybos darbų pirmąjį ketvirtį atlikta net beveik 13 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tokia statytojų elgsena leidžia išvengti rinkos disbalansų ir spaudimo nepagrįstiems kainų šuoliams.
Nepaisant palankių tendencijų, NT rinka nėra apsaugota nuo naujų disbalansų. Viena svarbiausių rizikų – riboti statybų kompanijų pajėgumai, kuriems teks patenkinti tiek ciklinio NT rinkos atsigavimo, tiek išaugusią ambicingų gynybos projektų paklausą.
Ne paslaptis, kad valstybiniai užsakymai pastaraisiais metais statybų sektoriuje ir taip buvo itin rimtas užsakovas. Net ir 2023-2024 m., kuomet dėl aukštų palūkanų normų NT rinka buvo štilyje, statybų sektorių įdarbino viešosios ir ES struktūrinių fondų investicijos į kelius, viadukus ir kitus inžinerinius statinius bei energetikos infrastruktūrą. Dėl šių priežasčių inžinerinių statinių statybos darbų apimtys pastaraisiais metais augo stebėtinais dviženkliais tempais ir kompensavo kuklesnius cikliniams svyravimams jautresnių veiklų vystymosi rezultatus.
Jau prasidėjusi karinių miestelių ir poligonų statyba įgaus pagreitį, daugės ir kitų su nacionalinio saugumo stiprinimu ir Vokietijos brigados priėmimu Lietuvoje susijusių projektų. Be to, dalis Lietuvos statybų įmonių vis aktyviau eksportuoja paslaugas, o tai mažina vidinius resursus. Jei šis paklausos šuolis nebus tinkamai suvaldytas, galime sulaukti statybų paslaugų ir medžiagų kainų šuolio, kuris ilgainiui pasiektų ir galutinį NT pirkėją.
Taigi, tokios netipinės aplinkybės tikrai didina rizikas dėl statybų sektoriaus disbalansų ir galimų statybų paslaugų kainų šuolių. Jau nekalbant apie poveikius, kuriuos sukeltų karo Ukrainoje pabaiga ir grandioziniai su šalies atstatymu susiję projektai. Tai reikštų milžinišką NT atstatymo poreikį regione, Didelė dalis žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių būtų nukreipta į Ukrainą. Tai reikšmingai paliestų su statybomis susijusių medžiagų, žaliavų ir paslaugų rinkas ir padidintų spaudimą kainoms visoje Europoje.
Tiesa, kol kas statybos nebrangsta. po 2022 m. kainų šoko rinka persikrovė, balansavosi. Ir dėl vėliau sekusio aukštų palūkanų normų ir vangesnės NT paklausos laikotarpio statybų medžiagos pigo. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu statybos vos 2 proc. brangesnės nei pernai.
Visgi, vienintelė kategorija, kuri ir toliau brangsta, – darbo sąnaudos. Čia stebimas dviženklis augimas, kurį lemia minimalios algos kėlimas, darbo jėgos trūkumas bei darbo sąlygų pokyčiai (skaidriai dirbančiojo asmens kortelės atsiradimas ir pasikeitusi priedų už darbą lauko sąlygomis mokėjimo tvarka). Atsižvelgiant į augančią statybų paklausą, šios tendencijos gali tik stiprėti.
Įprastas su NT susijęs klausimas – pirkti, statytis ar dar palaukti? Vieno recepto nėra, jis priklauso nuo daug aplinkybių: pirkėjų amžiaus, pajamų srauto, karjeros perspektyvų, santaupų, sukaupto turto, turimų įsipareigojimų ir paskirties, kam nusižiūrėtas būstas bus naudojamas – gyvenimui, investicijai, ar atostogoms. Rinka šiuo metu vystosi subalansuotai, tačiau priimant sprendimą būtina įvertinti ir minėtas galimų disbalansų rizikas.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea” banko vyriausioji ekonomistė
