Asmeninis archyvasBūsto rinka slysta ant ciklinio atsigavimo bangos keteros ir aktyvumu stebina jau antrus metus iš eilės. Vis dėlto, kyla klausimų, ar pavyks statybų sektoriui patenkinti išaugusį pirkėjų apetitą ir išsaugoti tvarią būsto rinkos raidą.
Registrų centras pranešė, kad net ir paprastai patys vangiausi pirmieji metų mėnesiai šiemet labai netipiški – išsišoka būsto rinkos aktyvumo rodikliais. Sausį įregistruota 10,7 tūkst. nekilnojamojo turto sandorių – net beveik 15 proc. daugiau nei prieš metus. Vertinant ilgalaikę retrospektyvą, būsto rinkos aktyvumas viršija ilgalaikius vidurkius. Butų sandorių skaičius per metus pašoko penktadaliu ir siekė 3 tūkst. Registrų centro duomenimis, tai buvo aktyviausias sausis butų pirkimo sandorių statistikos istorijoje. Individualių namų sandorių sudaryta 11,5 proc., o sklypų – 7,3 proc. daugiau nei prieš metus.
Būsto kainų augimo kreivės riečiasi aukštyn. Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas fiksuoja 10,6 proc. metinį būsto kainų augimą, kai sausį jis tesiekė 5,7 proc.
Panašią situaciją skelbia ir Registrų centras. Pasak šios institucijos, paskutinį 2025 m. ketvirtį būstas Lietuvoje buvo 11,7 proc. brangesnis nei prieš metus. Naujos statybos būstai per metus pabrango – 9,4 proc., o egzistuojantis būstas – 11,8 proc.
Ciklinį atsigavimą skatina gera namų ūkių makroekonominė sveikata, apkarpytos palūkanų normos ir įsibėgėjęs būsto kreditavimo augimas. Lietuvos būsto rinkos aktyvumą palaiko sveikos darbo rinkos tendencijos, sparčiai kylančios gyventojų pajamos, pastaraisiais metais didėjusios augusios santaupų sumos, po išbandymų 2022-2023 m. atsitiesusi ir toliau tvirtėjanti namų ūkių perkamoji galia bei palankūs vartotojų lūkesčiai.
Jei 2025-uosius pasitikome palūkanų normų karpymo kelionės pusiaukelėje, tai šių metų pradžioje jos dar vienu procentiniu punktu mažesnės. Lietuvos banko duomenimis, gruodį vidutinės naujų būsto paskolų palūkanų normos būstui įsigyti siekė 3,67 proc. – reikšmingai mažiau palyginti su 2023 m. spalį stebėta 5,9 proc. palūkanų normų viršukalne.
Į palūkanų normų pokyčius Lietuvos rinka reagavo kone aktyviausiai euro zonoje. Europos centriniam bankui karpant palūkanų normas, intensyvėjo kreditavimo procesai. Pernai metinis būsto paskolų gyventojams portfelio augimas paspartėjo nuo 9,1 proc. sausį iki 14,4 proc. gruodį.
Vertinant šių metų perspektyvas, palūkanų normų srityje reikšmingų pokyčių nenusimato. Paskolų kainos stabilumas ir tolesnis kredito srautų augimas prisidės prie tolesnės būsto rinkos dinamikos.
Rinkos lūkesčius audrina nuogąstavimai dėl kainų šuolio ir suprastėjusio įperkamumo. Be minėtų objektyvių makroekonominių aplinkybių, pastaraisiais mėnesiais gyventojų sprendimus veikia ir įkaitęs lūkesčių fonas bei nuogąstavimai dėl aukštų būsto kainų perspektyvų. Nerimaujama dėl trumpalaikio paklausos bumo, dėl kurio būsto kainų augimas taptų netvarus ir vėl subjurtų įperkamumo rodikliai.
Spartėjantis būsto kainų kilimas signalizuoja apie galimus rinkos disbalansus. Pernykštį paklausos atsigavimą rinka absorbavo visai sėkmingai. Buvo graibstomi per vangesnius 2023-2024 m. susikaupę neparduoti būstai, nauja statyba taipogi suaktyvėjo.
Vis dėlto, pastaraisiais mėnesiais spartėjantis būsto kainų augimas rodo, kad tokio masto paklausos šuolio sklandžiai atliepti nepavyksta. Be to, būstas brangsta jau sparčiau nei vidutiniškai auga atlyginimai šalyje. Tai irgi signalizuoja apie paaštrėjusias disbalansų rizikas.
Pasiūlos atstovai vertina rizikas. Statybos – inertiškas procesas, kuriame gausu „butelio kaklelio“ efektų, tad būsto statytojai stengiasi atsargiai ir kuo taikliau planuotis darbus. Statytojus neramina ir tai, kad šio būsto paklausos bumo priežastys gali būti tik trumpalaikės. Jei šiemet rinką kaitins žemos palūkanų normos, II pakopos lėšos, vartotojų FOMO (angl. fear of missing out) lūkesčiai, pasiseks tiems, kurie spės į šį paklausos traukinį. Tiems, kurių procesai strigs, gali tekti ilgainiui susidurti su visai kitokia rinkos realybe.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė
