Lietuva, viena iš dešimties ES narių, kurios jau spėjo užglaistyti pandemijos praradimus, ir tęsia sparčią plėtrą. Be to, ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį tapo labiau subalansuotas – jį lėmė ne tik į išorę orientuotų sektorių rezultatai, bet ir energingesnis vidaus paklausa mintančių veiklų vystymasis.
Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP praktiškai nepasikeitė, o palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus išaugo 4,8 proc. (arba 6 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką).
Eksportuotojai ir toliau demonstruoja puikius rezultatus. Apdirbamoji pramonė ir trečiąjį ketvirtį neapleido kertinio plėtros variklio pozicijos. Prekių eksporto operatyvieji duomenys ir dviženklis pramonės produkcijos augimas rodo, kad išsibalansavusios žaliavų ir komponentų rinkos ne tik netrukdė gamintojams didinti apsukų, bet jiems pavyko net atrasti nišų, perimti užsakymus. Situacijoje, kuomet paklausa staigiai atsitiesia ir pinigų apstu, bet dėl „butelio kaklelio" efektų trūksta prekių, žaliavų ir komponentų, mūsų gamintojai kol kas išlošia.
Tiesa, gamintojų lūkesčiai jau kurį laiką bjūra. Tai lemia labiau išorinės priežastys: ir geopolitinės įtampos, ir stringantys tiekimo kanalai bei komponentų trūkumas pasaulyje, trikdantis partnerių gamybos procesus, ar net verčiantis ištisas gamyklas stabdyti veiklą, o galiausiai ir Europą purtanti energetikos krizė. Energijos kainų šokas mūsų gamintojus ne tik veikia tiesiogiai per besipučiančias sąnaudų eilutes, bet ir skaudžiai kerta Lietuvos kertinėms rinkoms Vakaruose, kurių ekonomikos jau kurį laiką siunčia nevienareikšmius signalus ir verčia nerimauti dėl atsigavimo tvarumo.
Vartotojai vasarą atšventė su trenksmu. Karantinui pasibaigus staigiai atsigavęs namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį tik dar labiau įsibėgėjo. Vartotojų optimizmą kurstė besitaisanti padėtis sveikatos fronte, vakcinacijos pažanga, gyventojų sąskaitose susikaupusios solidžios pinigų sumos, gerėjantys darbo rinkos ir pajamų rodikliai. Visa tai garantavo ypač sėkmingą vasaros sezoną mažmeninei prekybai ir kitoms į vidaus rinką orientuotoms paslaugų veikloms, tarp jų ir labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems apgyvendinimo, maitinimo, turizmo, sporto, rekreacijos, pramogų ir kultūros sektoriams.
Perspektyvas temdo visose srityse įsisukusi infliacija. Išankstiniais Statistikos departamento vertinimais, metinė infliacija spalį šoktelėjo net iki 8,2 proc. Aukščiausi nuo 2009 m. infliacijos tempai gali užspausti gyventojų norą ir galimybes vartoti. Brangstant pirmos būtinybės prekėms ir paslaugoms, šių išlaidų išvengti sunku, tad gyventojai stengiasi sutaupyti, atsisakydami ne pirmos svarbos, ar prabangos prekių ir paslaugų. Prie santūresnės vartotojų elgsenos prisideda ir paaštrėjusi pandeminė situacija – keturženklėje zonoje strigęs kasdienių Covid-19 atvejų skaičius verčia laisvalaikį planuotis atsargiau ir vengti rizikos užsikrėsti.
Trečiąjį ketvirtį dėl sezoniškumo specifikos stipriai išauga žemės ūkio vaidmuo. Dėl įtempto derliaus sezono žemės ūkio svoris ekonomikoje liepą-rugsėjį šokteli nuo įprastų 2-2,5 proc. iki 7-8 proc. Deja, šiemet žemės ūkio įtaka metinio BVP augimui nebuvo palanki. Nors vasaros pradžioje kalbėta apie dar vieną grūdinių augalų derliaus rekordą, vis dėlto, remiantis preliminariais duomenimis, sulaukėme 9 proc. už pernykštį kuklesnio rezultato. Tiesa, būtina akcentuoti, kad šiaip jau derlius buvo tikrai geras – trečias didžiausias rezultatas istorijoje. Vis dėlto, jį tenka lyginti su pernai pasiektu absoliučiu rekordu. Nepaisant to, šie metai ūkininkams yra ypač palankūs, nes šį tikrai neblogą derlių jie parduos ypač palankiomis kainomis. FAO grūdų kainų indeksas šiemet fiksavo aukščiausią lygį nuo 2013 m., o kviečių kainos Euronext biržoje šiuo metu siekia 285 EUR/t ir yra net 45 proc. didesnės nei pernai.
Vangiau nei tikėtasi vystėsi statybų sektorius. Statybos darbų apimtys sausio-rugpjūčio mėnesiais teišaugo 1 proc. per metus. Iš operatyviųjų duomenų matome, kad sparčiai auga tik gyvenamosios statybos darbų apimtys. Nenuostabu, stebint rekordinį būsto rinkos aktyvumą ir sparčiausiai nuo 2005-2008 m. būsto burbulo laikų kylančias jo kainas. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta tik 1 proc. daugiau nei pernai, o inžinerinių statinių – net 4 proc. mažiau. Tokioms tendencijoms įtakos galėjo turėti viešųjų investicijų perstumdymai, tad teigiamas poveikis, tikėtina, nusistums į ateitį. Nepaisant to, statybų sektoriaus dalyviai optimizmu netrykšta, jų lūkesčiai prastėja. Tam įtakos turi išaugęs neapibrėžtumas, statybinių medžiagų, tiek darbuotojų trūkumas.
Metų pabaigos rezultatai, tikėtina, bus kuklesni. Daugėja rizikos židinių eksporto rinkose. Sunku prognozuoti, kada atlėgs Europą apėmusi energetikos krizė, kaip stipriai ji pažeis jau ir taip išbrangusių žaliavų ir komponentų trūkumo sutrikdytą gamybos sektorių. Nerimo kelia ir Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus disbalansai, jei rizikos išsipildytų, poveikis nuvilnytų plačiai. Be to, kylančios kainos ir įsisiūbavusi pandemija gali neigiamai paveikti vartotojų lūkesčius ir elgseną, o tai prastins paskutinio metų ketvirčio namų ūkių vartojimo rezultatus.
Apibendrinant, šviežiai paskelbti duomenys nenustebino. Jie atitinka kertinį INVL ekonominės raidos scenarijų šiems metams, tad nėra reikalo keisti BVP augimo prognozės (4,3 proc.).
Indrė Genytė-Pikčienė yra UAB „INVL Asset Management" vyriausioji ekonomistė.
