Pasidomėti lenkų astronomo, matematiko ir ekonomisto Mikalojaus Koperniko (1473–1543 m.) darbais ir idėjomis vertėtų ne tik tiems, kurie dar ir šiandien tiki, kad Žemė plokščia. Vienas jo nuopelnų ir ne ką mažesnę intelektinę revoliuciją sukėlęs tikrųjų infliacijos priežasčių įvardijimas.
M. Kopernikas metė iššūkį iki to laiko paplitusiai minčiai, kad mūsų planeta yra visos visatos centras. Lenkų mokslininkas pagrindė heliocentrinę teoriją, kuria pademonstravo, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Tai iš esmės pakeitė žmonių supratimą apie pasaulį.
Tačiau jo pasiekimai neapsiribojo astronomija. XVI a. pradžioje Lenkiją valdęs Žygimantas Senasis pakvietė mokslininką prisidėti prie šalies valiutos reformos. Tai įkvėpė M. Koperniko domėjimąsi monetariniais reikalais.
Daugiau nei pusę amžiaus šalyje cirkuliavo trys skirtingos valiutos: Lenkijos Karalystės, Karališkosios Prūsijos ir Kryžiuočių ordino. Būtent teutonai garsėjo tuo, kad leido itin pigius pinigus, o tai lėmė aukštą infliaciją ir apsunkino galimybes prekiauti. 1526 m. išleistame straipsnyje „Apie monetų kalybos principus“ (lot. Monetae cudendae ratio) M. Kopernikas priėjo išvadą, kad blogi pinigai turi savybę išstumti gerus. Taip yra todėl, kad vertingesnius pinigus žmonės linkę pasilikti, taupyti, o pigiuosius – išleisti. Taip nuvertėję pinigai dažniau patenka į apyvartą. Tais laikais Lenkijos Karalystėje taip nutikdavo su teutonų pinigais.