Europos KomisijaPirmiausia Kinijos Uhano mieste nežinomos kilmės pneumonijos atvejais pasireiškęs naujasis koronavirusas išplito nerimą keliančiu greičiu, sukrėsdamas sveikatos priežiūros sistemų, šalių ekonomikos ir visuomenės pamatus.
Europos šalys yra tarp labiausiai nukentėjusių šalių. Tačiau Europa ne tik deda pastangas suvaldyti COVID-19 pandemiją savo teritorijoje, bet ir imasi vadovaujamojo vaidmens stiprindama pasaulinį solidarumą.
Nors asmeniškai laikomės fizinio atstumo, tuo pat metu turime suvienyti jėgas kaip pasaulinio masto veikėjai. Europos Sąjunga ir Pasaulio sveikatos organizacija yra įsipareigojusios remti pažeidžiamas bendruomenes ir šalis visame pasaulyje. Dabar ypač svarbu būti vieninga pasauline bendruomene: visi esame vienoje valtyje, nes liga nepaiso sienų ir kelia pavojų visiems. Kol tarp mūsų yra užsikrėtusių, niekas nėra saugus.
Siekdamos prisidėti prie pasaulinio atsako į COVID-19, Europos Sąjunga ir valstybės narės neseniai pristatė Europos Sąjungos priemonių rinkinį. Numatoma, kad jo vertė sieks gerokai daugiau kaip 23 mlrd. EUR. Žinoma, dalį su koronaviruso pandemija susijusių atsakomųjų veiksmų Europos Sąjunga įgyvendins kartu su Jungtinėmis Tautomis.
Kaip ir per daugelį krizių, labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi asmenys, todėl jiems turime skirti daugiausiai dėmesio. Europos Sąjunga skiria dar 30 mln. EUR Pasaulio sveikatos organizacijos strateginiam pasirengimo ir atsako planui finansuoti, kad pagerintų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir reagavimą šalyse, kurių sveikatos priežiūros sistemos yra silpnesnės ar kurios yra nukentėjusios nuo humanitarinių krizių.
Be to, Europos Komisija, Pasaulio sveikatos organizacija ir partneriai iš viso pasaulio susivienijo, kad įgyvendintų Kovos su COVID-19 priemonių prieinamumo spartinimo programą, kuria siekiama paspartinti COVID-19 skirtų vakcinų, diagnostikos ir gydymo priemonių kūrimą, gamybą ir teisingą paskirstymą, kad visi žmonės turėtų vienodas galimybes naudotis šiais gyvybiškai svarbiais produktais.
Laikydamasi šio istorinio įsipareigojimo, gegužės 4 d. Europos Komisija surengė lėšų rinkimo renginį, per kurį daugiau kaip 40 šalių įsipareigojo skirti apie 7,4 mlrd. EUR vakcinų, diagnostikos ir gydymo priemonių tyrimams ir plėtrai remti.
Tačiau mūsų partnerystė neapsiriboja vien dabartine krize. Kovojant su pandemija atsiskleidžia sveikatos priežiūros sistemų skirtumai bei nelygybė ir tampa akivaizdu, kaip svarbu investuoti į sveikatos priežiūros darbuotojus, infrastruktūrą ir sistemas, kad būtų galima užkirsti kelią ligų protrūkiams, juos nustatyti ir į juos reaguoti.
Stiprios sveikatos priežiūros sistemos – geriausias būdas užkirsti kelią ne tik ligų protrūkiams ir pandemijoms, bet ir įvairioms kitoms sveikatos grėsmėms, su kuriomis kasdien susiduria žmonės visame pasaulyje.
Tačiau tęsiantis dabartinėms tendencijoms, 2030 m. daugiau kaip 5 mlrd. žmonių neturės galimybių naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant galimybę patekti pas sveikatos priežiūros darbuotoją, gauti būtiniausių vaistų ir naudotis tekančiu vandeniu ligoninėse.
Netgi tada, kai šios paslaugos gali būti teikiamos, milijonai žmonių negali jomis naudotis, nes tai juos sužlugdytų finansiškai.
Šie skirtumai daro žalą ne tik žmonių, šeimų ir bendruomenių sveikatai, bet ir pasauliniam saugumui bei ekonomikos augimui.
Todėl Europos Sąjunga skyrė 102 mln. EUR Pasaulio sveikatos organizacijos visuotinės sveikatos apsaugos išplėtimo partnerystės programai, kuria prisidedama prie sveikatos priežiūros sistemų stiprinimo 115-oje Afrikos, Karibų jūros, Ramiojo vandenyno, Rytų Europos, Vidurinės Azijos ir Pietryčių Azijos šalių.
Pasaulyje sveikatos priežiūrai kasmet išleidžiama apie 7,5 trln. USD – beveik 10 proc. pasaulio BVP. Tačiau pernelyg daug šalių per didelę savo sveikatos priežiūros biudžeto dalį skiria ligų kontrolei ligoninėse, kur išlaidos yra didesnės, o rezultatai dažnai būna prastesni. Vietoj to reikėtų skatinti sveikatingumą ir užtikrinti ligų prevenciją pirminės sveikatos priežiūros lygmeniu.
COVID-19 pandemija galiausiai atslūgs, tačiau gali būti, kad gyvenimas į įprastas vėžes negrįš. Kovodami su šia pandemija, taip pat turime pasirengti kitai. Dabar yra galimybė visame pasaulyje sukurti pagrindą atsparioms sveikatos priežiūros sistemoms.
Investicijos siekiant stiprinti sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir didinti jos pajėgumus yra vienintelis būdas ateityje išvengti tokių pasaulinių sveikatos krizių, kokią išgyvename dabar.
Galbūt COVID-19 krizė privers mus suprasti, kad dabartinės investicijos į sveikatą vėliau išgelbės gyvybes. Istorija mus vertins ne tik pagal tai, ar įveikėme šią pandemiją, bet ir pagal mūsų išmoktas pamokas bei veiksmus, kurių ėmėmės jai pasibaigus.
Dr. Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas yra Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius, Jutta Urpilainen yra už tarptautinę partnerystę atsakinga Europos Komisijos narė
