Asmeninis archyvasKone didžiausią intrigą šių metų politinės kaitos kalendoriuje brandinę rinkimai sulaukė atomazgos. Respublikonai jau švenčia pergales Senate ir Prezidento rinkimuose. Ir nors finansų rinkos šias naujienas sutinka optimistiškai žaliuodamos, o naftos kaina smunka, rinkoms prisiminus D. Trumpo pažadus atidėti žaliuosius tikslus ir didinti naftos gavybos apimtis, globalioje geoekonominėje erdvėje dėl tokios JAV rinkimų baigties neapibrėžtumo rūkas sutankėjo.
Pirmoji D. Trumpo kadencija padėjo tašką globalizacijos epochai. Tapęs prezidentu pirmąjį kartą D. Trumpas išjudino eilę, paprastai, nutylimų ir nepatogių klausimų – nuo Kinijos nesąžiningų tarptautinės prekybos praktikų, intelektinės nuosavybės vagysčių iki pagrįstos kritikos NATO partnerėms Europoje dėl įsipareigojimų nevykdymo. Vėliau sekė muitų karai, įsivyravo geopolitinės poliarizacijos vektoriai, kuriems rusijos karas Ukrainoje tik įliejo žibalo. Ekonominės politikos strateginiame lygmenyje stiprėjo autonomijos ir tiekimo grandinių trumpinimo dėmuo.
Toks posūkis nebuvo dėkingas Kinijai ir Europai, kurios globalizacijos epochos metu ypač klestėjo. Europa – išnaudodama tiekimo grandines sąnaudų valdymo tikslais ir tvirtindama savo, kaip aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojos, vaidmenį pasaulio prekybos žemėlapyje. Kinija – nespėjusi užsiauginti stiprios ir turtingos viduriniosios klasės – savo pigia produkcija skverbdamasi ir išnaudodama turtingas Vakarų rinkas.
Protekcionizmo linijų griežtėjimas keis pasaulio geoekonominę dėlionę. Prognozuojamas antrasis muitų karas su Kinija gilins poliarizacijos vektorių, tačiau ir partnerystė su Europa gali tapti mažiau vertybine, bet labiau pragmatine. Ir čia, norint turėti lygiavertį dialogą, teks gerokai pasistiebti. Ypač rodant reikšmingą pažangą gynybos srityje.
Europa privalės gerokai labiau kliautis savimi. Mūsų žemyno senbuvėms teks imtis aktyvių veiksmų tiek siekiant perkrauti konkurencingumo mechanizmus ir užvesti užsisiurbusį ekonomikos augimo variklį, tiek atkurti karine galia grįstą vaidmenį pasaulio žemėlapyje. Norėtųsi tikėti, kad tokia rinkimų baigtis stumtels ES senbuves iš komforto zonos, o Mario Draghi parengta konkurencingumo ataskaita gal net susilauks ir realių kryptingų iniciatyvų bei veiksmų.
Lietuvos tiesioginiai ekonominiai saitai su JAV nėra kritiniai. Importo srautas iš JAV sudaro 4 proc. viso šių metų sausio-rugpjūčio importo. Šiek tiek daugiau nei pusę importo srauto sudaro naftos perdirbimo įmonei Mažeikiuose skirtas mineralinis kuras, 13,7 proc. – antžeminio transporto priemonės, 5,5 proc. - branduolinių reaktorių, katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių kategorijos prekės; 4 proc. – optikos, foto ar kinematografijos, matavimo, tikrinimo, medicinos prietaisai ir aparatai, 2,4 proc. – ginklai ir šaudmenys ar jų dalys.
Lietuviškos kilmės eksporto struktūroje Jungtinių Valstijų vaidmuo pastaraisiais metais didėjo ir šių metų sausio-rugpjūčio duomenimis, JAV rinkai atiteko 7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. 35 proc. šio srauto sudarė mineralinis kuras, 23,3 proc. – chemijos produktai, įskaitant trąšas ir farmacijos gaminius, 9,7 proc. – baldai, patalynė, čiužiniai; 6,3 proc. – optikos, foto ar kinematografijos, matavimo, tikrinimo, medicinos prietaisai ir aparatai; 4,7 proc. – dirbiniai iš juodųjų metalų; 4,2 proc. – elektros mašinos ir įranga bei jų dalys.
Lietuvos paslaugų eksporto struktūroje, šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, į JAV krypo tik nepilnai 4 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto. Du trečdalius šio eksporto sudarė informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugų eksportas. Būtent šios kategorijos paslaugų eksportuotojams JAV rinka yra itin svarbi, nes į ją keliauja apie ketvirtadalį viso Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugų eksporto.
Ką dar viena D. Trumpo kadencija reiškia Lietuvai? Stebint užsienio prekybos rodiklius, akivaizdu, kad Lietuvos tiesioginiai tarptautinės prekybos saitai su JAV nėra kritiškai reikšmingi. Vis dėlto, mažai ir itin atvirai Lietuvos ekonomikai be galo svarbūs netiesioginiai šios šalies geo-ekonominių poveikių kanalai. nuo JAV tolesnės elgsenos priklausys ir pasaulio geopolitinis stabilumas, ir tarptautinės prekybos konjunktūra, ir kertinių eksporto rinkų tolesnė raida, ir žaliavų rinkų tendencijos.
Taigi, privalome išlikti budrūs ir proaktyvūs. Gerai, kad šį etapą pasitinkame stipriose makroekonominėse pozicijose, neiššvaistę sukauptų rezervų ir galimybių skolintis kritiniams tikslams. Pats metas veikti, dar didesniais tempais auginti gynybos ir atgrasymo raumenis ir demonstruoti lyderystę NATO bei telkti atgrasymo ašį Europoje.
Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė.
