ES tikslų perorientavimas į klimato kaitos stabdymą galėtų džiuginti. Ne tik dėl to, kad gamtos kataklizmai ir tarša sukuria realias grėsmes atskiriems verslams ir net šalims, bet labiausiai dėl to, kad tai yra pats bendriausias mūsų visų Žemės gyventojų interesas. Bendresnį vargiai rastume. Deja, tai labiau neramina, negu džiugina.
Visų pirma, ES nėra visas pasaulis ir jos vienos kova su klimato kaita gali nepadaryti lemiamos įtakos. Tai pirmas skeptikų argumentas, iliustruojamas statistika, kad ES šalys teršia palyginti nedaug. Į tai būtų galima atsakyti, kad sukurti gamtai nekenksmingą ekonomiką yra didžiulė inovacija – ir techninė, ir socialinė, tad natūralu, kad ji vyksta aukščiausią gerovės lygį pasiekusiose šalyse.
Antras nerimą keliantis klausimas – kiek tai mums visiems kainuos? Ar tai netaps našta eiliniam vartotojui, nes sugriežtėjus taršos normoms ir verslo prievolėms kainos pakils, o gyventojų pajamos neišaugs proporcingai. Tai pagrįstas klausimas, nes klimato kaitą padarius nauju svarbiausiu tikslu gali smarkiai persiskirstyti pelnų centrai. Dar daugiau – keičiasi ES paramos prioritetai.
Politikai tai supranta ir ruošia įvairius naujojo kurso įgyvendinimo poveikio vertinimus. Štai Energetikos ministerija paskelbė, kad Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimas turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Žadama, kad bus daugiau investicijų, darbo vietų, augs BVP. Kritiškai mąstantys neatrodo sužavėti, ir jiems abejoti yra pagrindo, net nesikabinėjant prie vertinimo metodikų ar prielaidų.
