Asmeninis archyvasKai vidurnaktį kambaryje išjungi šviesą, tamsa ateina akimirksniu. Demokratijos nuosmukis labiau primena saulėlydį – akys pripranta prie mažėjančios šviesos ir, netgi saulei pasislėpus už horizonto, sutemoms prireikia laiko šviesai visiškai įveikti. Tai lyg amžina blogio ir gėrio kova, kurioje blogis atrodo toks beviltiškai stiprus ir neįveikiamas, bet galiausiai, bent jau pasakose, laimi gėris.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Pasaulis, kokį mes pažįstame pastaruosius tris dešimtmečius, išgyvena saulėlydį. Ir, atrodo, Donaldo Trumpo antrosios kadencijos pirmieji trys mėnesiai yra tas momentas, kai saulė pasislėpė už horizonto.
Demokratijos bastionu buvusios (taip, buvusios) šalies prezidentas peržengia vieną rubikoną po kito. Sankcijos universitetams, išpuoliai prieš žiniasklaidą ir kitaminčius, panieka sąjungininkams ir tūpsniai diktatoriams, žmogaus teises ginančių teismų sprendimų ignoravimas tapo JAV kasdienybe, nors dar neseniai tai būtų buvę neįsivaizduojami akibrokštai. Atrodo, tik laiko klausimas, kada pirmasis JAV pilietis paprašys politinio prieglobsčio Kanadoje ar kurioje nors Europos šalyje.
Autokratai ir despotai visą XXI a. stiprina savo pozicijas daugelyje žemynų, netgi Europoje. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas be konkurencijos yra baisiausias blogis ir didžiulė grėsmė. Tačiau D. Trumpas ne mažiau pavojingas. V. Putinas – nuožmus ir agresyvus, bet palyginti silpnas. Rusija technologiškai atsilikusi, didelių ekonominių ir demografinių problemų kamuojama šalis. D. Trumpas vis dar pirmo pasaulio ūkio ir didžiausios karinės galios vadovas. JAV prezidento klaidos ar tyčinis neveikimas yra ne mažiau pavojinga nei Kremliaus diktatoriaus avantiūros – tai tiesiog atriša rankas V. Putinui ir kitiems panašiems į jį.
JAV prezidento klaidos ar tyčinis neveikimas yra ne mažiau pavojinga nei Rusijos diktatoriaus avantiūros.
D. Trumpas ir V. Putinas turi daug panašumų. Abu yra savanaudžiai cinikai. Abu atbuline pavara mėgina važiuoti į praeitį, į XX, net XIX amžių. V. Putinas užvaldytas manijos atkurti Sovietų Sąjungą ar net didesnes teritorijas valdžiusią Rusijos imperiją. Tai neįmanoma, todėl jis vagia ukrainiečių, baltarusių ir pačių rusų ateitį, kėsinasi ir į kitų kaimynų. D. Trumpas yra apsėstas muitų, nors laisva globali prekyba JAV yra ne mažiau naudinga nei likusiam pasauliui. Svaigsta apie industrializaciją, nors JAV iškilo kaip nepralenkiamos inovacijų ir technologijų lyderės.
Abu yra siaubingai nekompetentingi nevykėliai. Rusijos bendrasis vidaus produktas beveik neauga nuo 2008-ųjų pasaulinės krizės. Pastaraisiais metais karo ekonomikos varomas šalies ūkis pasistiebė, bet tai tik iliuzija – Ukrainos miestus naikinančios bombos ir mūšiuose sudegę rusų tankai nėra pridėtinė vertė. D. Trumpas, apsistatęs pataikūnais, Jungtines Valstijas, kurios ką tik išsiskyrė puikiausia ekonomine sveikata iš visų išsivysčiusių šalių, stumia į recesiją ir priimdamas blogus sprendimus, ir keldamas chaosą, nuolat tuos sprendimus keisdamas ir atšaukdamas. JAV doleris silpsta, palūkanos už iždo obligacijas kyla. Jei (kai) JAV ekonomika rimtai susirgs, D. Trumpo pozicijos taip pat susilpnės. Jam jau pakenkė staigus nuosmukis akcijų rinkose po vadinamosios išlaisvinimo dienos paskelbtų dviženklių muitų tarifų.
Bet D. Trumpas dar turi daug laiko. Jei jo pradėti prekybos karai sukels dar vieną pasaulinę krizę, tai turės skaudžių politinių pasekmių. Silpstanti demokratija sulauks dar vieno smūgio. Autokratai imsis griežtesnių represijų nepatenkintiems ir protestuojantiems nuraminti, demokratijose papildomų jėgų gaus populistai. Bus ieškoma kaltų. Jais taps ne tikrieji krizių kaltininkai, bet imigrantai, tautinės mažumos, visi silpnesnieji. Taip jau buvo prieš mažiau nei šimtą metų.
*****susije*****
Ar galima tai sustabdyti ir kas turi imtis lyderio vaidmens?
Kandidatų nėra daug – Europa ir likęs laisvasis pasaulis. Klausimas, kaip veikti, yra sudėtingesnis. Bet bent žinome, kaip nereikėtų daryti. Atsakymą pateikia Ukraina. Po Krymo aneksijos 2014 m. V. Putiną galėjo sustabdyti rimtos sankcijos, kokios pradėtos taikyti tik po plataus masto invazijos. Už apatiją ir cinizmą išrašyta sąskaita atkeliavo po aštuonerių metų. 2022-aisiais Europai teko priimti milijonus karo pabėgėlių ir jau ketvirtus metus kartu su JAV remti Ukrainą finansiškai ir ginklais. Paramos buvo per mažai ir per vėlai, todėl sąskaita vėl paaugo – D. Trumpo JAV atsisako mokėti savo dalį.
Diktatoriai ir autokratai veikia efektyviau, nes jų nejaudina sprendimų kaina. Vakarų demokratijos pačios save stabdo raudonosiomis linijomis. Jų nebereikia, stabdysime V. Putiną, D. Trumpą ar Xi Jinpingą. Demokratijos saulė nusileido. Linijų nebematyti.
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius
