Iki interpeliacijos nusigyvenęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tampa lakmuso popierėliu, kokie santykiai artimiausiais metais formuosis tarp valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos (LVŽS) bei politiškai aktyvios visuomenės dalies.

Kad Lietuvos gyventojus labiausiai nuvylęs Vyriausybės narys nebus aukojamas, nedvejodami pareiškė ir premjeras Saulius Skvernelis, ir LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Kaip jau tapo įprasta, S. Skvernelis šliūkštelėjo dozę arogancijos, A. Verygą pavadinęs geriausiai dirbančiu ministru. Tuo pat metu, kai vaistinėse kilo sumaištis dėl receptinių vaistų, o gydytojai stojo į kovą dėl mažo darbo užmokesčio ir žeminančio popierizmo. Lapkritį „Baltijos tyrimų“ atliktų visuomenės nuomonės apklausų rezultatai skelbia gana griežtą nuosprendį šiai vos metus dirbančiai Vyriausybei – ją nepalankiai vertina beveik pusė šalies gyventojų. Apklaustųjų nuomone, iš ministrų blogiausiai dirba būtent A. Veryga – jį neigiamai vertina 27 proc. piliečių. Kaip turėtų toliau klostytis įvykiai? Panagrinėkime scenarijų, kuris atrodytų logiškas, tačiau šiomis aplinkybėmis nėra realus. 2018-ieji bus metai be rinkimų, tačiau 2019-aisiais jų vyks net ketveri: prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų. Taigi, sveikatos apsaugai, vienai opiausių ir labiausiai apleistų sričių, chaotiškai vadovaujantis politikas ir toliau smukdys LVŽS bei S. Skvernelio ministrų kabineto reitingus, o tikrasis šios politinės jėgos populiarumas paaiškės būtent per rinkimus. Tačiau jų rezultatai bus daug prastesni, nei dabar rodo visuomenės apklausos. Taigi, logiškas žingsnis būtų patraukti A. Verygą į antrą planą, tykiai likusius trejus metu palaikyti Seime, o į ministro postą paieškoti profesionalesnio, charizmatiškesnio ir jautresnio politiko. Bet taip nenutiks. R. Karbauskiui A. Veryga yra artimiausias bendražygis, juos daug kas sieja – ne tik melu paramstyta antialkoholinė isterija, bet ir nesiliaujantys skandalai. Vienam dažniausiai koją kiša aiškiai per sunkios ministro pareigos, kitam – moterys iš Panevėžio. Praradęs A. Verygą Vyriausybėje, R. Karbauskis tai priimtų kaip asmeninį pralaimėjimą, todėl nė už ką nerizikuos savo autoritetu.

A. Veryga iš tiesų sugebėjo ne tik pasiekti dugną, bet jį ir pramušti.

Taigi, lieka antras scenarijus – atvira konfrontacija su visuomene. Tai iliustruoja ir naujausias A. Verygos akibrokštas samdyti krizių komunikacijos ekspertus, kurių sąskaitas apmokės Sveikatos apsaugos ministerija, o tiksliau – visi mokesčių mokėtojai. A. Veryga iš tiesų sugebėjo ne tik pasiekti dugną, bet ir jį pramušti. Ši įvykių eiga žalinga Lietuvai, nes tirpstant kiekvienam šios kadencijos mėnesiui net ir R. Karbauskis supras, kad tai buvo trumpa gulbės giesmė, ir LVŽS grįš ten, kur buvo, – į politikos pakraštį. Kaskart krintant reitingams auganti desperacija bus LVŽS frakcijos Seime palydovė, nes vis daugiau šviežiai iškeptų politikų supras, kad nuotykis „aš tapau Seimo nariu“ daugiau niekuomet nepasikartos. Tai gali sukelti dar didesnį norą keršyti tiems, kurie, valstiečių žaliųjų įsitikinimu, kalti dėl jų bejėgiškumo ir negalios – pirmiausia, žiniasklaidai, oponentams, verslui. Socialdemokratų stagnaciją pergyvenusi Lietuva ištvers ir tai, tačiau draudimų manijos apimti veikėjai gali padaryti daug nuostolių. Vien nepasvertos jų kalbos daro žalą. Štai R. Karbauskio iniciatyvos perdalyti mažmeninės prekybos rinką siunčia signalą investuotojams, kad šią neprognozuojamą valstybę reikia apeiti lankstu. Sumaišykime didelę infliaciją, augančius lūkesčius bei mažą produktyvumą, kuriam padidinti reikia investicijų, štai ir nuodų taurė Lietuvos ekonomikai. Dūrių gali sulaukti ir žiniasklaida, o valstiečių taikiklyje jau atsidūrė Lietuvos radijas ir televizija (LRT). Politikos naujokus, įskaitant ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, erzina nepriklausomi ir kibūs visuomeninio transliuotojo žurnalistai, o 2018-aisiais pasibaigsianti LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus kadencija valstiečiams sukurs iliuziją, kad į šią poziciją bus galima paskirti sau palankesnį asmenį. Tačiau LRT gana gerai apsaugota nuo politikų užgaidų, o renkant naują vadovą daugiau įtakos nei dabartinė Seimo dauguma turės prezidentūra. Tai dar labiau didins valstiečių įtūžį ir neviltį. R. Karbauskis, nors politikoje ar šalia jos sukiojasi ne vienus metus, taip ir neišmoko reaguoti į kritiką – paties sukeltus skandalus priima labai asmeniškai ir, užuot atsiprašęs visuomenės, žurnalistams bei žiniasklaidos bendrovėms grasina kerštu. Kai Seimas kraustosi iš proto, Vyriausybė galėtų ir turėtų būti atsvara. Tačiau politinės įtakos dar neišbarstęs S. Skvernelis vengia konfrontacijos su parlamentu ir, tikėtina, sulaukęs progos pradės prezidento rinkimų kampaniją bei atsiribos nuo LVŽS, kuriai yra visiškai abejingas. Kaip ir daugelis ministrų, kurie savęs nesieja nei su konkrečia partija, nei politika apskritai. Pasiruoškime įniršusių, išgąsdintų ir abejingų žmonių valdymo laikotarpiui. Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius