Asmeninis archyvasKas kelia didesnę grėsmę ES ekonomikai – JAV ar Kinija?, – neseniai gavau tokį suktą ir kartu tiesmuką klausimą. Iš tiesų vienoje pusėje galią demonstruojantys Baltieji rūmai, kitoje – žaidimą be taisyklių žaidžianti Kinija. Milžiniškais pinigais ji užlieja gamintojus šalies viduje ir taip po truputį skandina konkurentus europiečius. Visa tai nevyksta vakuume: būtinybė daugiau investuoti į gynybą tik auga, formuojasi nauji galios centrai, trūkinėja tarptautinė prekyba.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Ir vis dėlto, jei reikėtų įvardyti, kas kelia didžiausią grėsmę Europos ekonominiam klestėjimui, atsakymo ieškočiau visai čia pat.
Štai Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad įvairūs prekybos barjerai tarp ES šalių lygūs 44 proc. tarifui prekėms ir net 110 proc. paslaugoms. Tai toli gražu nesiekia 15 proc. muitų tarifo daugumai ES prekių, dėl kurio JAV prezidentui priklausančiame Škotijos golfo aikštyne Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai sukirto rankomis su Donaldu Trumpu. Nepaisant to, bendroji rinka, – tai, kas kadaise buvo ES kūrimo pagrindas, – vis dar lieka nenušlifuotas deimantas.
Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – telekomunikacijos. Šiandien mobiliojo ryšio operatoriai privalo licencijuotis kiekvienoje ES šalyje atskirai ir laikytis skirtingų taisyklių. Rezultatas – vienas operatorius Europoje aptarnauja vidutiniškai tik 5 mln. klientų, JAV – net 107 mln. Tokia fragmentacija reiškia didesnes sąnaudas, lėtesnę 5G plėtrą ir galiausiai brangesnes paslaugas vartotojams.
Prekyba tarp Europos šalių vis dar perpus mažesnė nei tarp skirtingų JAV valstijų. Dėl to europiečiai turi mažiau pasirinkimo nei amerikiečiai, o ES įmonės negali pasinaudoti masto ekonomijos sukuriama nauda, kuri prieinama įmonėms kitoje Atlanto pusėje. Sumažinus šiuos barjerus, Europos įmonėms augti taptų daug paprasčiau.
Vienas operatorius Europoje aptarnauja vidutiniškai tik 5 mln. klientų, JAV – net 107 mln.
Čia pat žvalgytis siūlo ir rugsėjį metinį pranešimą apie ES būklę, jos saugumą, prekybą, energetinę nepriklausomybę Europos Parlamente perskaičiusi EK vadovė U. von der Leyen. Nors Europoje gausu talentų ir startuolių tiek kvantinių technologijų, tiek dirbtinio intelekto ar biotechnologijų srityse, daugelis jų negali rasti pakankamo finansavimo čia, o griežti reglamentai apsunkina veiklą. Rezultatas – kūrybiškiausi protai emigruoja ir kartu išsiveža naujas idėjas, investicijas ir darbo vietas. Tai, U. von der Leyen teigimu, susiveda į viena – Europos konkurencingumo krizę.
Apie šią krizę dar prieš metus įspėjo ir Mario Draghi, buvęs Europos Centrinio Banko vadovas bei Italijos premjeras. Jo žodžiais, Europos ekonomika įstrigo – mes vis dar panašiame lygyje, kuriame JAV buvo prieš du dešimtmečius. Atsilikimas ypač matomas technologijų srityje: socialiniai tinklai, dirbtinio intelekto įrankiai, išmanieji telefonai – visa tai gimsta JAV arba Azijoje. Europa yra vartotoja, bet ne kūrėja.
Kita vertus, vienas pirmosios U. von der Leyen kadencijos, prasidėjusios 2019 m., prioritetų buvo „skaitmeniniam amžiui pasirengusi Europa“. Šis šūkis praktikoje reiškė naujus, niekur kitur pasaulyje netaikomus reguliavimus, pavyzdžiui, duomenų apsaugos reglamentą, skaitmeninių rinkų aktą ir dirbtinio intelekto aktą. Nors skaitmeninės technologijos, kaip dauguma inovacijų, Europoje ir taip nebuvo kuriamos, tikėtis Europoje „pagamintų“ socialinių tinklų ar dirbtinio intelekto agentų tapo dar nerealistiškiau. Skaičiuojama, kad vien prisitaikymas prie duomenų apsaugos reglamento sumažino jaunų ES technologijų įmonių pelną 12 proc.
Praėjus metams nuo Europos konkurencingumo ataskaitos paviešinimo įgyvendinta tik maža dalis M. Draghi pateiktų pasiūlymų. Briuselyje įsikūrusi Viešosios politikos inovacijų taryba apskaičiavo, kad tik 11 proc. siūlymų įgyvendinti visa apimtimi, o 20 proc. pasiūlymų įgyvendinti iš dalies.
*****susije*****
Rugsėjį skaitytame metiniame pranešime EK vadovė žada sutaupyti 8 mlrd. eurų administracinių išlaidų, bet tuo pat metu pristato daugybę naujų programų, kurių administracinė našta nėra įvertinta. Dereguliavimas turi būti tikras, o ne lydimas naujų biurokratinių sluoksnių.
Nepaisant vėjų ir bangų pasaulio ekonomikoje, akivaizdu – ES atsparumui, konkurencingumui ir klestėjimui bene didžiausią grėsmę kelia jos pačios kuriama biurokratija, o su ja – mažesnis lankstumas, greičio ir efektyvumo stoka. Derantis dėl prekybos susitarimų, traškantį Europos ekonominį stuburą buvo lengva palenkti.
Jeigu norime, kad mūsų talentai kurtų ateitį čia, o ne Silicio slėnyje ar Šendžene, turime nustoti vilkinti ir imtis veiksmų. Reikia ne naujų šūkių, o realių sprendimų: mažiau dirbtinių barjerų, daugiau erdvės inovacijoms, vieningesnių taisyklių. Tik tada Europa galės stovėti ant savo kojų ir diktuoti sąlygas, o ne nuolat derėtis dėl geresnių nuolaidų iš kitų.
Ernestas Einoris yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
