Rūpestis didinti pajamas yra senas ir nepraeinantis skausmas kaip pats kapitalizmas.

Kaip susidoroti su skausmais – geriausia klausti gydytojo. Tau pasiseks, jei pakliūsi pas kvalifikuotą specialistą. Pas tokį, kuriam nerūpi didinti savo pajamų. Tačiau jei pasitaikys gydytojas, kuris pernelyg artimai broliaujasi su vaistininku ir bendru sutarimu didinasi savo pajamas, gali nutikti ir taip, kad jie iš tavo skausmo pasipelnys: toli gražu ne pačiais pigiausiais receptiniais vaistais ir profesionaliai įpakuotais papildais ilgai gydys padarinius, o skausmo priežastys taip ir liks neišguitos iš paciento kūno. Laimė, mūsų medikai labai dori, todėl tokie atvejai reti. Žodžiu, iš medicinos pusės žiūrint, taip nebūna, kad pajamos didėtų visiems. Vieni brangiai parduoda, kiti permoka. Būtų galima mėginti klausti filosofų, bet nėra garantijos, kad su jais susikalbėsite. Jei filosofas pasitaikys ne šarlatanas, o tikras kaip dzūkiškas baravykas, jis pradės nuo to, jog reikia visų pirma keisti požiūrį į gyvenimą, atskaitos tašku imti sapienti sat, tai yra išminčiui visada pakaks, kad ir kiek jis tuo metu banko sąskaitoje turėtų. Filosofai mėgins aiškinti, kad tikrasis kapitalas yra galvoje, kad reikia kaupti išmintį, kad tik ji turi vertę, o ne eurai, kronos, markės, svarai ir visi kiti simboliniai taleriai. Nesunku įsivaizduoti, kad paprastas žmogus ne juokais susinervintų išgirdęs filosofų pamokymų, kaip gyventi, todėl paprastiems žmonėms filosofija kenkia, užtai juos reikia siųsti ne į Filosofijos fakultetą, o tiesiai pas šarlatanus, burtininkus, magus, finansinių piramidžių kūrėjus, bobučių paskolų teikėjus, kazino žetonų stumdytojus, kortų maišytojus, loterijų organizatorius, lošėjus antpirščiais ir kitus autoritetingus finansų pasaulio guru. Tiesą sakant, paprastų žmonių niekur siųsti nereikia, jie patys kelius ten randa. Jei kartais esate dievobaimingas, būtinai paklauskite savo vyskupo ar bent zakristijono, kaip pasididinti pajamas. Jums bus maloniai priminta, kad, jei oficialiai esate krikštytas kurioje nors bažnyčioje, privalote visų pirma susimokėti dešimtinę. Tai yra dešimtadalį savo pajamų skirti Bažnyčiai. Kada pastarąjį kartą taip elgėtės? Sunku pasakyti? Tai va. Didelė dalis statistinių tikinčiųjų didžiai nustemba, kai išgirsta, kad dešimtinės mokestis nėra ir artimiausiu metu nebus atšauktas. Ir kad jį derėtų uoliai mokėti. Antraip sukčiaujate prieš savo Dievą. O Dievas, žinia, viską mato ir nieko nepamiršta. Dabar patys pagalvokite. Jei viskas yra Dievo rankose, ar jis leistų nutikti taip, kad sukčiaus pajamos augtų? Logiškai mąstant – ne. Jeigu vis dėlto esate dievobaimingas, tačiau apgaudinėjate savo Dievo Bažnyčią, o jūsų pajamos stabiliai auga, vadinasi, tai ne Dievo valia nutinka, o Velnio ar kitų nelabųjų jėgų. Dabar sėskit ir pagalvokit, ar jums mieli šitie šėtono aitvarų sunešti turtai?

Jei viskas yra Dievo rankose, ar jis leistų nutikti taip, kad sukčiaus pajamos augtų? Logiškai mąstant – ne.

Žodžiu, geriau į savo finansus per religinę ir moralinę prizmę nežiūrėti, jei norite ramiai miegoti ir nesusigadinti virškinimo. Lietuva yra žemės ūkio ir karvių kraštas, todėl savo finansines problemas reikia spręsti atitinkamai. Šią vasarą premjeras didžiausiems šalies bėdžiams – mokytojams, bibliotekininkams, policininkams ir kitiems inteligentams – leido suprasti, kad jų pajamos artimiausiu metu visai neaugs. Arba augs kur kas mažiau, nei spaudžia poreikiai ir lūkesčiai. Užtai pienininkams papildomų 30 mln. bus sukrapštyta be problemų. Aš nesuprantu, kodėl skundžiasi mokytojai? Ar jie neturi galvų ant pečių? Reikia gyventi pagal laiko dvasią – steigti karvininkystės klases, fakultatyvus, ta linkme kreipti užklasinę veiklą. Kaip nors integruoti pienininkystei skiriamus milijonus į švietimą. Kaimo bibliotekininkės taip pat galėtų užsiveisti bent po karvę. Žinant, kad net Bibliotekų metais knygų aprūpinimo srityje prošvaisčių neatsirado, bibliotekininkės karvininkystei ir varnoms skaičiuoti laiko turi kasmet vis daugiau. Šiaip mūsų liaudis sovietmečiu primokyta, kad finansus turi didinti valdžia, todėl į ją per rinkimus deleguoja tuos politikus, kurie žongliruoja didžiausiais ir gražiausiais skaičiais. Kol rašiau šitą traktatą, sugalvojau, kad reikia įsteigti Taromatų partiją. Vienintelis rinkimų pažadas bus padaryti taip, kad taromatuose bambaliai, buteliai ir skardinės būtų superkami po 20 centų, o nuo 2022-ųjų – po 30 centų už vieną. Manau, kad daugiamandatėse gausime nuo 28 iki 33 proc. – priklausomai nuo orų rinkimų dieną.