Asmeninis archyvasPastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusijos apie verslo formų įvairovę Lietuvoje ir galimus jos pokyčius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ketinimas svarstyti mažųjų bendrijų (MB) atsisakymą atkreipė dėmesį ne tik dėl pačios idėjos, bet ir dėl argumentų, kuriais ji grindžiama – teigiama, kad skirtingos verslo formos sudaro prielaidas mokestiniams skirtumams ir piktnaudžiavimui, o jų sumažinimas esą supaprastintų sistemą.
Šis klausimas ypač aktualus po 2025 m. priimtos mokesčių reformos, įsigaliojusios nuo 2026 m., kuri pakeitė naujo ir smulkaus verslo apmokestinimo sąlygas. Natūralu, kad bet kokie mokestiniai pakeitimai veikia verslo sprendimus, tačiau prieš darant struktūrinius sprendimus dėl visos sistemos, svarbu įvertinti ne tik pastarųjų metų statistiką, bet ir ilgesnio laikotarpio tendencijas. Tik taip galima atsakyti, ar stebimi pokyčiai rodo sisteminę problemą, ar veikiau verslo prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos.
Mažosios bendrijos: augimas, prasidėjęs gerokai anksčiau
Registrų centro duomenys rodo, kad mažųjų bendrijų populiarumas augo nuosekliai dar iki pastarųjų mokestinių pakeitimų. Jei 2021 m. sausį buvo įsteigtos 652 MB, tai 2023 m. jų jau buvo per tūkstantį, o 2025 m. – 1 566. Tai rodo, kad MB tapo patrauklia verslo forma ne dėl vienkartinių sprendimų, o dėl ilgainiui susiformavusio pasitikėjimo šia struktūra.
2026 m. sausį naujų MB skaičius išaugo iki 2 456, t. y. maždaug 900 daugiau nei prieš metus. Šis augimo paspartėjimas leidžia manyti, kad mokesčių reforma sustiprino MB patrauklumą, tačiau pats faktas, jog augimas vyko ir anksčiau, rodo, kad tai nėra dirbtinai sukurtas ar netikėtas reiškinys. Verslininkai MB renkasi ne tik dėl mokesčių, bet ir dėl ribotos atsakomybės, aiškesnės veiklos struktūros bei galimybės planuoti veiklą ilgesniam laikotarpiui.
Individuali veikla: nuoseklus augimas be staigių pokyčių
Individualią veiklą vykdančių gyventojų skaičius per pastaruosius metus augo stabiliai ir nuosekliai. Nuo maždaug 160 tūkst. 2021 m. šis skaičius išaugo iki daugiau nei 223 tūkst. 2025 m., o 2026 m. pradžioje pasiekė beveik 239 tūkst. Svarbu tai, kad augimo tempas iš esmės nesikeitė ir po mokesčių reformos įsigaliojimo.
Tai leidžia daryti išvadą, jog individuali veikla neprarado patrauklumo ir nėra masiškai keičiama į MB. Priešingai, duomenys rodo, kad ši forma ir toliau atlieka svarbų vaidmenį smulkiojo verslo ekosistemoje, ypač tiems, kuriems nereikia juridinio asmens struktūros ar sudėtingesnio veiklos organizavimo. Tai silpnina argumentą, kad MB augimas vyksta kitų formų sąskaita.
Verslo liudijimai: ryškiausias signalas apie problemas
Didžiausi pokyčiai pastebimi verslo liudijimų segmente. Po itin spartaus augimo 2021–2022 m. ir nuosaikesnio didėjimo vėlesniais metais, 2026 m. pirmą kartą fiksuotas reikšmingesnis sumažėjimas – apie 5 tūkst. liudijimų per metus. Tai rodo, kad ši verslo forma susiduria su rimtesniais iššūkiais.
Nors dalis šio sumažėjimo galėtų būti siejama su perėjimu prie MB, pats kritimo mastas leidžia manyti, kad priežastys yra platesnės. Verslo liudijimai išlieka riboti tiek veiklų pobūdžiu, tiek augimo galimybėmis, be to, jų patrauklumui įtakos turi savivaldybių taikomos sąlygos ir reguliaciniai sprendimai. Todėl šio segmento pokyčius vertinti vien per MB augimo prizmę būtų pernelyg supaprastinta.
Ilgesnio laikotarpio duomenys rodo, kad 2026 m. įsigaliojusi mokesčių reforma paspartino jau anksčiau susiformavusias tendencijas, tačiau nepakeitė verslo formų pasirinkimo iš esmės. Mažųjų bendrijų augimas savaime nėra nei piktnaudžiavimo, nei sistemos disbalanso įrodymas, ypač vertinant tai, kad individuali veikla ir toliau stabiliai auga, o ryškiausi pokyčiai fiksuojami visai kitoje – verslo liudijimų – srityje.
Todėl kelia pagrįstą nuostabą, kad vėl svarstomi struktūriniai sprendimai, dar neatsakius į esminį klausimą – ką iš tikrųjų rodo duomenys. Verslo formų sistema neturėtų būti pertvarkoma remiantis pavieniais augimo rodikliais ar subjektyviomis nuomonėmis apie „per didelę įvairovę“. Jei siekiama tvarios ir teisingos mokestinės aplinkos, sprendimai turi būti grindžiami faktais, ilgalaikėmis tendencijomis ir aiškiu poveikio vertinimu, o ne bandymais supaprastinti sudėtingą realybę politiniais šūkiais.
Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) mokslininkė, dėstytoja
