Asmeninis archyvasValstybės tarnybos reformos metu planuota valstybės funkcijų ir paslaugų peržiūra žadėjo reikšmingus sutaupymus. Visgi efektyvumo rezervai valstybės tarnyboje kol kas lieka neišnaudoti.
Aštuonioliktoji Vyriausybė savo kadencijos pradžioje kaip prioritetinį darbą įtraukė viešojo valdymo ir valstybės tarnybos tobulinimą. Vidaus reikalų ministerija (VRM) įvardijo problemas: valstybės tarnyba nėra orientuota į rezultatą, neskatina valstybės tarnautojų mokytis, tobulėti ir kelti kvalifikaciją. Pripažindama sistemos ydas, Vyriausybė siekė pertvarkyti viešojo sektoriaus paslaugų teikimą, institucijų tinklą ir žmogiškųjų išteklių valdymą taip, kad gerėtų viešojo sektoriaus rezultatai ir didėtų efektyvumas – su mažesne valstybės tarnybos apimtimi ketinta pasiekti didesnį profesionalumą, rezultatyvumą, tad ir didesnį visuomenės pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis.
Siekiant tikslo, imtasi pakeitimų. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo pertvarkyta valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema, suteikianti įstaigų vadovams daugiau lankstumo – darbo užmokestį jie gali nustatyti pagal vadovaujamos įstaigos specifiką ir taip didinti atlygio konkurencingumą. Įvesti nauji atsakomybės didinimo mechanizmai, pavyzdžiui, viešai prieinami lūkesčių raštai institucijų vadovams. Juose pateikti vadovui keliami tikslai, pagal kurių pasiekimą bus vertinama jo veikla. Atsižvelgiant į privataus sektoriaus praktiką, įteisintos stebėtojų tarybos prie biudžetinių įstaigų, į jas įtraukiami ir nepriklausomi atstovai iš privataus sektoriaus, dalyvausiantys įstaigos veiklos planavime ir vertinime.
VRM numatė peržiūrėti ir viešojo sektoriaus įstaigų funkcijas, išgryninti teikiamų paslaugų apimtį ir optimizuoti institucijų tinklą. Norėta vadovautis principu, kad valstybė turėtų teikti tik tas paslaugas, kurių negali teikti verslas ar nevyriausybinis sektorius. Pavyzdžiui, atsisakyti VRM priklausančių sanatorijų, skirtų valstybės pareigūnams. Valstybės tarnybos reformos koncepcijoje teigta, kad dėl optimizacijos esama valstybės tarnybos apimtis galėtų mažėti 15 proc.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Valstybės kontrolė jau kurį laiką rekomendavo peržiūrėti viešąsias ir administracines paslaugas, pabrėždama poreikį valstybės išteklius naudoti racionaliai. VRM per pastarąją Seimo kadenciją identifikavo 909 administracines paslaugas, jų pobūdį, apimtį, įvardijo jų teikėjus. Tarp tokių paslaugų – įvairių pažymų, leidimų ir licencijų išdavimas. Deja, iki jų optimizavimo, regis, neprieita – konkrečių tikslų mažinti šių administracinių paslaugų skaičių rasti nepavyksta. Tai atspindi ir viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius – palyginti su ankstesniais metais, dirbančiųjų viešojo administravimo įstaigose skaičius šiemet išliko stabilus, nuo 54 588 paaugo iki 54 654 dirbančiųjų. Kartu su juo – ir biudžeto išlaidos viešojo administravimo įstaigų darbo užmokesčio fondui finansuoti.
Maksimaliai valstybės tarnautojai gali atostogauti beveik 11 savaičių ir už tai gauti visą atlyginimą.
Išnaudoti kol kas nepavyko ir dar vieno efektyvumo rezervo. Tai perteklinės socialinės garantijos valstybės tarnautojams. Palyginti su darbuotojais, dirbančiais privačiame (ar viešajame) sektoriuje pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojams suteikiama dvigubai daugiau apmokamų atostogų dienų – 22 darbo dienos įprastų kasmetinių atostogų, 12 darbo dienų atostogų savišvietai ir savanorystei bei 5 darbo dienos sveikatai gerinti. Jiems skiriamos ir papildomos atostogų dienos už stažą, todėl maksimaliai valstybės tarnautojai gali atostogauti beveik 11 savaičių ir už tai gauti visą atlyginimą.
Šios kadencijos Vyriausybė teikė sprendimus, priartinančius valstybės tarnautojų socialines garantijas prie Darbo kodekso nuostatų, tačiau priimti jiems Seime pritrūko politinės valios. Pavyko tik susiaurinti „valstybės tarnybos“ apibrėžtį ir įpareigoti institucijas pakeisti jos neatitinkančias pareigybes į grįstas darbo santykiais. Po truputį tai turėtų leisti sumažinti perteklines garantijas gaunančių dirbančių asmenų skaičių viešojo administravimo įstaigose. Kol kas įstaigos į šį pokytį reaguoja gana vangiai, valstybės tarnautojų skaičius reikšmingai nesikeičia – per metus jų sumažėjo 1,5 proc. Tikėtina, kad pokyčiai bus ryškesni, baigiantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytam terminui.
Didesnis valstybės tarnybos efektyvumas visų pirma reiškia greitesnį ir lankstesnį valstybės valdymą. Optimizavus valstybės funkcijas, panaikinus papildomas sąnaudas biudžetui kuriančias privilegijas ir atsisakius mažiau svarbių viešųjų bei administracinių paslaugų teikimo, būtų sutaupyta reikšminga išteklių dalis. Ji šiandien būtina, valstybės biudžeto deficitui balansuojant ties maksimalia ES leidžiama riba, augant valstybės skolai ir netylant diskusijoms apie didesnį prioritetinių valstybės sričių, tarp jų – gynybos, finansavimą.
BEREKLAMOS:
Ernestas Einoris yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
