Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 13 d.


LYDERYSTĖ
E. Macronas vėl taikosi į Europos lyderius – vėl bus pišššš…?
Evaldas Labanauskas
Asmeninis archyvas
Evaldas Labanauskas.

Į Paryžių daugiau nei dvidešimt valstybių vadovų, tarp kurių buvo ir Gitanas Nausėda, pokalbių dėl paramos Ukrainai pirmadienį susikvietęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ėmėsi iniciatyvos. Ukrainiečius ir Rytų flango ES gyventojus ypač turėjo džiuginti po šio susitikimo jo pasakyti žodžiai.

Visų pirma, kas gali būti maloniau nei pasišaipymai iš žadančio ir dažnai nepadarančio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, kuris dabar blokuoja „Taurus“ raketų siuntimą Ukrainai.

„Daugelis žmonių, kurie šiandien sako „niekada, niekada“, buvo tie patys, kurie prieš dvejus metus sakė: „niekada, niekada tankai, niekada, niekada lėktuvai, niekada, niekada tolimojo nuotolio raketos“. Primenu jums, kad prieš dvejus metus daugelis prie šio stalo sakė: „Mes pasiūlysime miegmaišius ir šalmus“, – kalbėjo E. Macronas ir priminė, jog prieš pat Rusijos invaziją 2022 m. sausį Berlynas paskelbė, kad Ukrainai atsiųs 5 tūkst. šalmų, bet ne ginklų.

Ką gi, reiktų paploti atsistojus E. Macronui už tokius žodžius ir iniciatyvas. Vis dėlto nepasitikėjimo kirmėlė niekaip nenusiramina.

Be to, Prancūzijos prezidentas pakartojo tai, ką jau mažiausiai dvejus metus sako ukrainiečiai ir rytų europiečiai, kad Rusija gali pulti NATO, jei Vakarams nepavyks paremti Ukrainos, o „Rusijos pralaimėjimas yra labai svarbus Europos saugumui ir stabilumui“. Kartu jis pabrėžė, kad dabar yra kritinis konflikto taškas.

Galiausiai E. Macronas ne tik išvardijo problemas ir iššūkius (tai jis dažnai darė ir iki šiol ir gan įžvalgiai), bet ir įvardijo priemones joms spręsti, t. y. jis pranešė, kad Prancūzija, kuri iki šiol siekė pirkti amuniciją tik iš ES gamintojų, pasirengusi prisijungti prie Čekijos iniciatyvos pirkti Ukrainai sviedinius iš ne Europos tiekėjų.

E. Macronas taip pat palaikė Estijos idėją išleisti ES obligacijas ir taip finansuoti Europos gynybos atsigavimą. Kartu pritarė sankcijų Rusijai griežtinimui ir jų apėjimų užkardymui.

Be to, Prancūzijos vadovas paskelbė apie savanorių šalių koalicijos dėl vidutinio ir didelio nuotolio raketų Ukrainai sudarymą. Sausio pabaigoje pranešta, kad Paryžius Ukrainai perduos dar 40 SCALP didelio nuotolio sparnuotųjų raketų.

Na, o labiausiai visiems žandikauliai atvipo, kai E. Macronas neatmetė, kad Vakarų šalių kariai gali būti pasiųsti į Ukrainą. Kartu Prancūzijos prezidentas patvirtino, kad į Paryžių susirinkę vadovai pirmadienį kartu susitarė pradėti naujas iniciatyvas, įskaitant „galimybę nekarinėmis pajėgomis paremti Ukrainą Baltarusijos pasienyje“ ir „išminavimo operacijas“.

Ką gi, reiktų paploti atsistojus E. Macronui už tokius žodžius ir iniciatyvas. Vis dėlto nepasitikėjimo kirmėlė niekaip nenusiramina. Mat sunku pamiršti, kaip karo išvakarėse E. Macronas vyko į Maskvą ir grįžęs tikino visus, kad karo nebus; kaip agresijos pradžioje jis nuolat skambino Vladimirui Putinui ir valandas klausėsi jo iškreipto pasaulio suvokimo, o E. Macrono žodžiai „negalima žeminti Rusijos“ įėjo į istoriją.

Žinoma, nuo to laiko Prancūzijos vadovo pozicija pasikeitė smarkiai ir jis tapo gan aktyviu Ukrainos narystės ES rėmėju. Tačiau atitikimas tarp žodžių ir realių darbų vis dar yra E. Macrono silpnybė.

Malonu, žinoma, juoktis iš O. Scholzo šolcavimo, bet Vokietijos parama Ukrainai yra gerokai didesnė. Kylio instituto duomenimis, Prancūzijos įsipareigojimai – suteikta ir pažadėta pagalba – siekė 635 mln. eurų, o Vokietijos – 17,7 mlrd. eurų, t. y. antra vieta po JAV. Žinoma, jei skaičiuosime BVP dalį, nei Vokietijos, nei Prancūzijos parama neprilygsta Lenkijos ar Baltijos šalių tiekiamai pagalbai Kyjivui. Be to, Prancūzijos išlaidos gynybai tik šiemet galbūt pasieks 2 proc. nuo BVP ribą.

Neprisimenu nė vieno iš pastarųjų Prancūzijos prezidentų, kurie nebūtų puoselėję napoleoniškų ambicijų Europos ar pasaulio reikaluose. Deja, jų pavardes praėjus laikui prisimena nedaugelis.

Kita vertus, gal būtent dabar laikas imtis realios lyderystės Europoje. Dabar E. Macronui nereikia galvoti apie kovą dėl antrosios kadencijos. Jo populiarumas Prancūzijoje kritęs ir net sunku įsivaizduoti, kokios viagros prireiktų jam pakelti. Taip pat artėja Europos Parlamento rinkimai, kuriuose jo politinei jėgai prognozuojamas didelis smūgis, ir JAV prezidento rinkimai, kuriuose labai gali laimėti E. Macrono kerams atsispyręs, bet dar piktesnis ant Europos nei pirmąją kadenciją Donaldas Trumpas. Kitaip sakant, nėra ko prarasti.

Tiesa, neprisimenu nė vieno iš pastarųjų Prancūzijos prezidentų, kurie nebūtų puoselėję napoleoniškų ambicijų Europos ar pasaulio reikaluose. Deja, jų pavardes praėjus laikui prisimena nedaugelis.

Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas

2024 02 27 14:56
Spausdinti