Asmeninis archyvasEuropos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimas staigmenų nepateikė - bazinės palūkanų normos buvo apkarpytos 25 baziniais punktais. Vis dėlto, išlieka intriga, kiek kartų šiemet dar ECB ketina trauktis žirkles.
Šiame rugsėjo mėnesio susitikime, kaip ir tikėjosi daugelis finansų rinkų dalyvių, bazinės palūkanų normos buvo nurėžtos 25 baziniais punktais. Po ilgos pertraukos prisirpusius pirmuosius bazinių palūkanų normų karpymus birželio ir rugsėjo mėnesį finansų rinkų dalyviai jau kurį laiką prieš tai buvo įskaičiavę, tad netikėtumų rinkoje nebuvo.
Antrą kartą šiemet karpomos palūkanų normos neša aiškią žinutę finansų rinkų ir realios ekonomikos dalyviams, kad palūkanų normų lygis palaipsniui mažės, nes infliacijos rizikos, kurią aukštomis palūkanų normomis siekė pažaboti ECB, yra atslūgusios. Iš tiesų, ilgą laiką „lipnumu“ pasižymėjusi infliacija sušvelnėjo. Rugpjūtį metinės infliacijos rodiklis euro zonoje jau siekė 2,2 proc. – tai jau visai netoli ECB siektino 2 proc. lygio. Infliaciją per importą palaipsniui tramdys ir dolerio atžvilgiu sustiprėjęs euras.
Tiesa, centrinio banko atstovams vis dar nerimą kursto gerokai nuo tikslinio lygio nutolęs 2,8 proc. bazinės metinės infliacijos (neįskaičiuojant maisto ir energetikos nešėjų kainų) rodiklis ir netgi paspartėjusi paslaugų infliacija, kuri rugpjūtį siekė 4,2 proc. Šis paslaugų metinės infliacijos šuolis buvo sparčiausias nuo pernai metų spalio.
Vis dėlto, ECB pinigų politikos sprendimų lauką vis labiau komplikuoja vangios euro zonos ekonominės raidos perspektyvos, ypač ant struktūrinių ir geoekonominių lūžių ribos balansuojanti Vokietijos gamyba. Dėl vangios vidaus paklausos euro zonoje nuo 0,9 proc. iki 0,8 proc. ECB apkarpė šių metų regiono BVP augimo prognozę. Sparčiau atlaisvinami pinigų politikos gniaužtai bent jau įlietų žibalo į regiono vidaus paklausos atsigavimą.
Ir nors pastaraisiais mėnesiais regiono darbo rinkos statistika reikšmingesnių problemų nerodo, nereiškia, kad jų nėra, ar kad jos nepasireikš ateityje. Vertėtų, matyt, pripažinti, kad nelanksti euro zonos senbuvių darbo rinka, kurioje veikia stiprių profsąjungų įtaka ir infliacijos šoko įžiebto atlyginimų didinimo lūkesčiai, paslaugų infliacijos problema bei iššūkiai konkurencingumui – ne visai monetarinės politikos instrumentais išsprendžiamas uždavinys.
Kaip palūkanų normos keisis ateityje, priklausys tiek nuo bazinių palūkanų normų karpymų skaičiaus, tiek šių žingsnelių dydžio. Šiemet tikimasi dar bent vieno ECB sprendimo 25 baziniais punktais rėžti palūkanų normas gruodį. Bet auga intriga dėl galimo papildomo palūkanų normų karpymo ir spalį. Tolesnę pinigų politikos situaciją įskaičiuojančios euro trumpalaikių palūkanų normų ateities sandorių kreivės šiai dienai rodo, kad šių metų pabaigoje palūkanų normos sieks apie 3,26 proc., o kitų metų pabaigoje – 1,9 proc. Vis dėlto, būtina akcentuoti, kad rinkos dalyvių ateities lūkesčiai reaguoja tiek į naujus makroekonominius duomenims, tiek į ECB Valdančiosios tarybos narių retoriką, tad atsiradus netikėtoms ar nenumatytoms naujoms aplinkybėms, jos yra įskaičiuojamos ir kreivės atitinkamai sujuda.
ECB nustatomos bazinės palūkanų normos tiesiogiai veikia platų finansinių priemonių palūkanų normų spektrą: EURIBOR, atitinkamai, paskolų ir indėlių palūkanų normas, vyriausybių vertybinių popierių ir kitų skolos VP pajamingumus bei kitų turto klasių grąžas. Tad pradėtas pinigų politikos švelninimo, karpant palūkanų normas, ciklas turės įtakos tiek skolinimosi, tiek taupymo rinkoms. Aukštų taupymo finansinių produktų palūkanų normų langas po truputį ima prisiverti ir, ECB tęsiant kelionę nuo viršukalnės, rinka į tai reaguos, tačiau pingant kredito ištekliams, palaipsniui atsigaus vartojimo apetitas, investicijų ir eksporto rinkų paklausa, o tai įlies energijos Lietuvos ekonomikos atsigavimui.
Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė
