Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gegužės 19 d.


KOMENTARAS
ECB palūkanų nekeitė, tačiau paruošė dirvą joms mažinti vasarą
Leonardas Marcinkevičius
LLRI
L. Marcinkevičius.

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau paruošė dirvą monetarinei politikai švelninti vasarą. Frankfurte posėdžiavusi Valdančioji taryba nutarė išlaikyti palūkanas 4,00–4,75 proc. intervale. Vis dėlto šį kartą pinigų politikos formuotojai aiškiai pasakė, kad, infliacijai toliau išlaikant dabartinę mažėjimo trajektoriją, galima tikėtis, jog griežta pinigų politika baigsis.

ECB vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad birželio mėnesį bus sulaukta daugiau sprendimui svarbių duomenų, taip pat bus atnaujintos ECB makroekonominės prognozės. Tačiau pasiruošimas palūkanoms mažinti jau pradėtas. ECB pranešime atsirado nauja formuluotė, aiškiai įvardijanti palūkanų mažinimo galimybę: „Jei, atsižvelgdama į savo naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, Valdančioji taryba būtų dar labiau užtikrinta, kad infliacija tvariai artėja prie tikslinio lygio, ateitų tinkamas laikas sušvelninti dabartinę griežtą pinigų politikos poziciją.“ Tai reiškia, kad, infliacijai toliau mažėjant, birželį pinigų politiką jau bus galima švelninti.

Anot Ch. Lagarde, naujausi duomenys bus svarbūs siekiant įsitikinti, kad infliacija „tvariai“ grįžta į ECB pageidaujamą 2 proc. tikslinį lygį. Tiesa, ECB vadovė užsiminė, kad „keletas“ Valdančiosios tarybos narių jau pagal balandžio mėnesio duomenis buvo užtikrinti, jog palūkanas galima mažinti. Ir nors infliacijos mažėjimas iš tiesų stebimas – švęsti dar per anksti, pabrėžė ji.

Kas lemia infliacijos lėtėjimą?

Prieš pusantrų metų piką (11 proc.) pasiekęs metinis kainų augimas euro zonoje, kovo mėnesio duomenimis, jau prislopo iki 2,4 proc. Tokį procesą lemia nuo 2022 m. vasaros pradėtas pinigų politikos griežtinimas. Dėl pakeltų palūkanų normų ir sustabdytos kiekybinio skatinimo politikos, aktyvų pinigų „spausdinimą“ pakeitė jų išėmimas iš apyvartos.

Šių metų vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siauriausias pinigų kiekio rodiklis (M1) euro zonoje sumažėjo 7,7 proc. ir sudarė 10,3 trln. eurų. Centriniam bankui pradėjus didinti bazines palūkanų normas, europiečiai savo santaupas iš kasdienio naudojimo sąskaitų perkėlė į terminuotuosius indėlius. Sustiprėjusios paskatos taupyti lėmė, kad mažiau per pandemiją „prispausdintų“ pinigų buvo nukreipti į vartojimą, o tai leido prislopinti itin spartų kainų šuolį.

Amerikiečiams ilgiau išlaikant griežtą pinigų politiką, infliacijos rizikos euro zonoje stiprėtų.

Ar pinigų politikos švelninimas reikš naują infliacijos bangą?

Tiesa, naujos kainų augimo bangos riziką Europoje gali kelti tai, kad, pasirodžius kovo mėnesio infliacijos duomenims už Atlanto, lūkesčiai dėl JAV centrinio banko sprendimų mažinti palūkanas yra stumiami į ateitį. Ch. Lagarde pabrėžia, kad, nors ECB yra „priklausomi nuo duomenų, jie nėra priklausomi nuo Federalinio rezervo“. Tačiau, amerikiečiams ilgiau išlaikant griežtą pinigų politiką, infliacijos rizikos euro zonoje stiprėtų.

Taip yra todėl, kad, euro sistemai vykdant sąlyginai švelnesnę pinigų politiką, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu imtų silpti. Pagrindinės energetikos žaliavos yra įkainotos doleriais, todėl valiutų kurso pokyčiai atsiliepia ir europiečių perkamajai galiai. Tai reiškia, kad, nors FED išlaikys palūkanas aukštame lygyje, tai nebus lemiamas veiksnys priimant pinigų politikos sprendimus euro zonoje. Per didelis ECB atsipalaidavimas keltų riziką grįžti į nepalankią infliacijos augimo trajektoriją.

Taigi, nors pasiruošimo palūkanoms mažinti darbai Europoje jau prasidėjo ir, kaip leidžia suprasti ECB, vasarą galima tikėtis pirmojo palūkanų mažinimo, tai neturėtų būti spartus procesas. Be to, ECB numato, kad jo balanso ir pandeminės vertybinių popierių supirkinėjimo programos reinvestavimas bus mažinamas po 7,5 mlrd. eurų. Tai leidžia tikėtis, kad apyvartoje esantis pinigų kiekis artimiausiu metu nebus sparčiai didinamas. Dėl to po truputį gerės sąlygos paskolas turintiems gyventojams ir verslui, kartu išvengiant naujos kainų augimo bangos.

Leonardas Marcinkevičius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

2024 04 11 19:22
Spausdinti