Meniu
Prenumerata

penktadienis, gegužės 20 d.


KOMENTARAS
EK direktyva mažins galimybes pavežėjais dirbti tiek vietiniams, tiek nuo karo siaubo besitraukiantiems žmonėms
Karolina Mickutė
LLRI
K. Mickutė.

Europos Komisijos (EK) direktyva dėl paslaugų teikimo per platformas mažins būdų padėti nuo karo baisumų į Europą besitraukiantiems žmonėms. Siekis pagerinti per internetines platformas dirbančių žmonių padėtį gali atsisukti ir prieš juos pačius, ir prieš platformų klientus.

Tarptautinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos skaičiuoja, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, kaimynines šalis gali pasiekti daugiau kaip 5 mln. nuo karo baisumo bėgančių žmonių. Didelė dalis jų patrauks į Europos Sąjungos (ES) valstybes, gavę ten prieglobstį, rūpinsis galimybėmis išgyventi ir padėti artimiesiems.

Lanksčiausia ir prieinamiausia įsidarbinimo forma pastaruoju metu – paslaugų teikimas per – skaičiuojama, kad 2021 m. ES per platformas, pavyzdžiui, pavežėjimo ar maisto pristatymo paslaugas teikė per 28 mln. žmonių. Tikimasi, kad iki 2025 m. jų skaičius pasieks 43 mln.

Tokia veiklos forma suteikia galimybę lanksčiai planuoti savo darbo ir poilsio laiką, siūlo lanksčią apmokėjimo sistemą, vienu metu leidžia naudotis keliomis platformomis. Visa tai gali būti apribota, priėmus EK direktyvos pasiūlymą dėl paslaugų teikimo per platformas.

Joje numatyta, kad tam tikrus kriterijus atitikę kurjeriai, maisto pavežėjai ir kiti, paslaugas teikiantys per tokias programėles kaip „Bolt“, „Wolt“ ir t.t., bus prilyginti darbuotojams. Norintiems jais tapti užsieniečiams, reikės gauti leidimą dirbti, pereiti sudėtingas ir painias migracijos procedūras. Lietuvoje tai gali užtrukti nuo dviejų iki penkių mėnesių. Visą šį laiką nuo pat atvykimo į šalį būtų galima skirti finansinio stabilumui užsitikrinimui.

Apie laisvę užsidirbti

Vienas direktyvos tikslų – padidinti darbuotojų ir darbdavių teisinį tikrumą. Kitaip tariant, per skaitmenines platformas dirbančius asmenis prilyginti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Direktyvos pasiūlyme yra pateikiamas kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar platforma yra „darbdavys“, sąrašas. Platformų, atitikusių bent du reikalavimus, paslaugas teikiantys partneriai turėtų gauti darbuotojo statusą. EK teigia, kad tai neštų didesnę naudą paslaugas teikiantiems asmenims, pavyzdžiui, jie įgytų teisę į mokamas atostogas, apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų, nedarbo ar ligos išmokas. Tačiau apie jokias galimas neigiamas pasekmes nėra nė užsimenama.

Dinamišką ir sparčiai augantį rinkos segmentą reguliuoti užsimojusi EK pro pirštus praleidžia svarbiausius darbo per platformas bruožus. Vien tai, kad toks bendradarbiavimo būdas atsirado ir plėtojasi greičiau nei galima buvo tikėtis, augindamas ne tik tarptautinius, bet ir vietos lygmens rinkos žaidėjus, rodo jo reikšmę vartotojams ir patrauklumą patiems paslaugų teikėjams.

Nuolat augantis asmenų, paslaugas teikiančių tokiose platformose kaip „Uber“, „Wolt“, „Lyft“, „BlaBlaCar“ ar „Bolt“, skaičius rodo, kad kai kurias paslaugų suteikimo per platformas sąlygas, pavyzdžiui, apmokėjimo sistemą bei lankstumą, žmonės laiko palankiomis ir patraukliomis. Tai taip rodo žmonių norą atsiriboti nuo darbo santykių ir su jais susijusių darbo veiklos apribojimų. Paprastai asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, neturi laisvės rinktis darbo valandų, dienos krūvio, kaip ir galimybės vieną dieną nuspręsti, kad nedirbs ir vyks pailsėti.

Be to, populiarėjanti „darbostogų“ koncepcija pavežėjams jau tampa įprasta – jie jau yra atradę galimybę, pavyzdžiui, vasarą iš savo namų Kaune nuvykti į Klaipėdą prie jūros ar į kitą Europos šalį ir ten derinti poilsį su darbu, nes pavežėjimo platformos programėlė neriboja, kur galima teikti paslaugas. Svarbu ir tai, kad niekas nėra įkalintas vienoje platformoje – bet kada galima atsijungti nuo programėlės ir pereiti dirbti pagal darbo sutartį į, pavyzdžiui, transportavimo paslaugas teikiančią bendrovę.

Lengvesnis būdas vienas kitą surasti

Dėl platformų ir veiklos per jas prigimties ir ypatybių negalima tikėtis, kad jos paslaugų tiekėjams užtikrins stabilias pajamas ir darbo krūvį. Atitinkamai ir patys platformų operatoriai nesitiki, kad kurjeriai ar pavežėjai dirbs stabiliai. Vietoje to, platforma paslaugos užsakovui ir paslaugos teikėjui siūlo lengvesnio „susietumo“ paslaugą. Ši paslauga susieja asmenį, kuriam reikalinga kažkur nukeliauti, ir savarankiškai dirbantį asmenį. Šiuo atveju platforma tik laiduoja lengvesnį vartotojų ir savarankiškai dirbančiųjų susietumą, iš jos jie perka ne ką kitą, o lengviau sukontaktuoti leidžiantį būdą.

Kaip vieną iš lemiamų kriterijų nustatant, ar tarp šalių susiklostė darbo santykiai, EK įvardija reitingavimą. Arba kitaip – informacijos apie paslaugos kokybę vertinimą. Tačiau dažnu atveju ne platforma, o jos naudotojai vertina vienas kitą. Pavyzdžiui, pavežėjimo paslaugas užsakantis asmuo įvertina vairuotojo suteiktos paslaugos kokybę (maršrutą, vairavimo stilių, mandagumą ir pan.), ir vairuotojas gali įvertinti savo klientą (pvz., ar keleivis nepriteršė automobilio, ar nekėlė konflikto ir pan.). Analogiškai ir su maisto užsakymu – vartotojas vertina, ar kurjeris nevėlavo, ar maistas atvyko tinkamos temperatūros ir pan. To pagrindu platformos naudotojams suteikiamas didesnis skaidrumas dėl paslaugų ir kas jas teiks, taip pat ir kokio keleivio galima tikėtis (ir esant įtartinam įvertinimui – atsisakyti).

Įsigaliojus šiuo metu siūlomiems europiniams reguliavimams, siekdamos išvengti reikalavimo įforminti darbo santykius, platformos, tikėtina, panaikins reitingavimo sistemą. Tai neigiamai paveiks tiek paslaugų teikėjus, tiek ir gavėjus, nes jie neturės jokios informacijos apie kitą paslaugos šalį. O su reitingavimu susiję reikalavimai yra susietumo paslaugos gavimo sąlyga.

Daugiau naudos atneštų galimybės veikti

Taigi, griežtesnis reguliavimas ir darbo standartų nustatymas platforminiam darbui gali turėti neigiamą poveikį sektoriui, vartotojams, nacionalinei ekonomikai ir ES. Visų pirma, tai paneigtų pačią darbo per internetines platformas esmę, o Direktyvoje siūlomas darbo standartų taikymas sumažintų paslaugų pasiūlą ir padidintų jų kainą vartotojams. Dėl to daugelis platformų darbuotojų netektų pajamų, sumažėtų ir galimybės veikti per platformas.

Tiek vartotojų, tiek paslaugų teikėjų interesus geriausiai atlieptų konkurencijos tarp platformų skatinimas. Tik stebėdamos kitas ir konkuruodamos, jos gali siekti geresnių paslaugų vartotojams teikimo ir sąlygų darbuotojams užtikrinimo. Kuo daugiau rinkoje platformų, tuo didesnė konkurencija dėl kainų, paslaugų įvairovės, didesnis ir užsakymų vykdytojų poreikis. Priešingu atveju, pagal „darbo santykių tradicijas“ už maistą per valstybines šventes gali tekti mokėti dvigubai, o kurjeriai nebūtinai gaus didesnį atlygį.

Galiausiai, atsižvelgiant į situacijos neapibrėžtumą, Europos Komisijos direktyvos dėl paslaugų teikimo per platformas priėmimas sumažintų galimybių nuo karo bėgantiems žmonėms koridorių.

Karolina Mickutė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė

2022 02 28 15:34
Spausdinti