Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerinome nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičiame – tikimės 3,6 ir 3,3 proc. augimo. Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą. Tačiau tikimybė, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet bus mažesnė negu šiemet, yra labai nedidelė. Mažesni centriniai bankai pasaulyje pradėjo didinti bazines palūkanų normas, o kitąmet pirmą palūkanų didinimo sprendimą priims ir JAV centrinis bankas. Prognozuojame, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų normų nei kitąmet, nei 2023 metais kelti neskubės.
2022 metais Lietuvos BVP augs lėčiau
Lietuvos ekonomika šį rudenį sėkmingai juda pirmyn ir, jeigu gruodį, priešingai negu pernai, parduotuvės nebus priverstos užsidaryti, laukia neblogas kalėdinės prekybos laikotarpis gyventojams bandant atsigriebti už praėjusius metus, kai per Kalėdas nebuvo galima aplankyti artimųjų, o gauti paslaugas ir įsigyti prekių buvo sudėtinga. Pramonės įmonių apklausos kol kas nerodo, kad paskutinį metų ketvirtį pramonės gamybos apimtis galėtų smarkiau sumažėti, ir panašu, kad metinis gamybos pokytis liks dviženklis. Manome, kad paskutinį ketvirtį metinis BVP augimas bus 4,5–5 procentai.
Žmonių kišenes gerokai didesnės sąskaitos už šildymą, gamtines dujas ir elektrą labiausiai paplonins kitų metų pradžioje, todėl darome prielaidą, kad infliacijos neigiama įtaka namų ūkių vartojimui bus didžiausia būtent kitų metų pirmą ketvirtį. Nereikia pamiršti, kad praėjusių metų pirmo ketvirčio BVP augimui didelę įtaką turėjo reagentus ir fermentus gaminančios įmonės puikūs rezultatai, tačiau iš pastarųjų mėnesių šių produktų gamybos galima spėti, kad 2022 metų pirmą ketvirtį metinis gamybos apimties pokytis jau bus neigiamas, įtaka BVP taip pat bus neigiama. Galiausiai labai tikėtina, kad nuo gruodžio vidurio sustos kalio trąšų tranzitas ir krova Klaipėdos jūrų uoste, o tai irgi darys neigiamą įtaką mūsų šalies ekonomikai. Todėl kitąmet BVP augs lėčiau negu šiemet – 3,6 procento.
Nedarbas ir kitąmet mažės
Darbo rinkoje padėtis toliau gerėja ir daro teigiamą įtaką atlyginimų augimo tempui bei paslaugų kainų infliacijai. Statistikos departamento duomenimis, nedarbas trečią ketvirtį siekė 6,7 proc. ir buvo 2,6 proc. punkto mažesnis negu prieš metus. Nedarbas sumažėjo truputį daugiau, negu tikėjomės. Ir nors nedarbas tebėra didesnis negu prieš pandemiją, prie lygio, buvusio prieš pandemiją, artėjame sparčiai. Priešingai negu daugelyje išsivysčiusių šalių, Lietuvos dirbančių asmenų skaičius ir užimtumo lygis jau yra didesnis negu prieš pandemiją. Pagal žmonių, esančių darbo rinkoje dalį, esame gana aukštai Europos Sąjungoje, todėl vis dar didesnis užimtumo augimo potencialas slypi ne tų žmonių, kurie jau yra pasitraukę iš darbo rinkos, gretose, bet tarp dabartinių bedarbių. Vidutinis nedarbas sumažės nuo 7,1 proc. šiemet iki 6,5 proc. 2022 metais ir 6,1 proc. 2023 metais.
„Sodros“ duomenimis, vidutinės darbuotojo pajamos rugsėjį buvo 9,8 proc. didesnės negu prieš metus. Metinis pokytis trečią ketvirtį siekė 10,3 procento. Prognozuojame, kad ir trečią ketvirtį metinis algų pokytis privačiame sektoriuje buvo didesnis negu valstybės sektoriuje. Atsižvelgdami į minimalios mėnesio algos pakėlimą, pagerinome vidutinio darbo užmokesčio 2022 metais prognozę nuo 7,5 iki 8,7 proc., tačiau paliekame 2023 metų 6,5 proc. augimo prognozę nepakeistą.
Vidutinė metinė infliacija kitąmet bus dar didesnė
Metinė infliacija spalį šoktelėjo iki 8,2 proc. ir artimiausiais mėnesiais bus dar didesnė, kai piką pasieks kitų metų pradžioje. Ankstesniais metais lapkritį ir gruodį dažniausiai mėnesinis kainų pokytis būdavo arti nulio, arba kainos net krisdavo. Šiemet to nebus vien dėl to, kad ir lapkritį, ir gruodį šilumos kainos dar didės ir vien dėl to infliacija padidės maždaug 0,3 procento. O pats pikas bus pasiektas sausį, kai elektros kaina padidės maždaug dešimtadaliu., gamtinės dujos – trečdaliu. Tačiau išlaikome prielaidą, kad energetinių išteklių kainos tarptautinėje rinkoje nuo ateinančio pavasario bus gerokai mažesnės, ir tai pradės daryti didesnę neigiamą įtaką infliacijai kitų metų antrą pusmetį.
Kur kas svarbiau stebėti paslaugų kainų pokyčius, nes būtent paslaugų kainos rodo ekonomikos aktyvumo lygį ir, jeigu paslaugų kainų augimas toliau įsibėgės, tai bus aiškus ženklas, kad ir darbo rinka, ir ekonomika ima kaisti. O kitąmet sąlygos paslaugų kainų infliacijai augti labiau bus palankios. Prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus 4,5 proc., kitąmet padidės iki 5,4 proc., o 2023 metais sieks 2,3 procento.
Pasiteisino lūkesčiai, kad Lietuvos bankas rudenį skelbs priemones, kuriomis bandytų bent simboliškai vėsinti įkaitusią rinką. Tačiau turime jau vertinti ir tolesnius scenarijus – ką daryti toliau, jeigu būsto kainų augimas nesloptų ir kitąmet. „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė parduoto buto kaina penkiuose didmiesčiuose per metus padidėjo 21 procentu. Vidutinė būsto kaina šiemet auga gerokai sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis šalyje, todėl būsto įperkamumo rodikliai prastėja. Kol kas teigti, kad būsto kainos jau yra pernelyg nutolusios nuo tikrosios vertės, negalima, tačiau sąlygos būsto įperkamumui prastėti yra palankios.
JAV bazinė palūkanų norma kitąmet jau augs
SEB grupės ekonomistai pagerino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę nuo 4,6 iki 5,1 proc., o kitais metais prognozuoja 4,4 proc. plėtrą. Ekonomikos augimą pristabdo pasiūlos, o ne paklausos problemos. Vokietijos ekonomika šiemet teaugs tik 2,9 proc. dėl prasto automobilių ir kitų mašinų gamybos rezultato. Gyventojų lūkesčiai euro zonoje yra gana neblogi, išaugusios santaupos per pastaruosius pusantrų metų darys teigiamą įtaką vartojimui ateityje. Euro zonos šalyse taip pat vis daugiau įmonių skundžiasi darbo jėgos trūkumu, todėl ir ekonomikos augimo, ir algų tendencijos priklausys, kaip greitai nenorintys dirbti grįš į darbo rinką. Algos euro zonoje neturėtų augti taip sparčiai kaip JAV, todėl infliacija euro zonoje artimiausiais metais bus mažesnė negu JAV. Dėl to Europos Centrinis Bankas vėliau negu JAV centrinis bankas didins bazinę palūkanų normą. SEB ekonomistai mano, kad 2022 metais euro zonoje bazinės palūkanų normos nebus keičiamos, to neturėtų būti ir 2023 metais, nebent ekonomika augs gerokai sparčiau, negu dabar prognozuojame.
JAV ekonomikoje yra įkaitimo požymių, o gerėjanti darbo rinkos padėtis ir įsibėgėjantis algų augimas privers kitąmet JAV centrinį banką padidinti bazinę palūkanų normą. Manome, kad bazinė palūkanų norma pirmą kartą nuo pandemijos pradžios bus padidinta 2022 metų rugsėjį ir 2023 metų pabaigoje ir ji bus 1,5 procento. Metinė infliacija piką pasieks kitų metų pradžioje, kai bus didesnė negu 7 proc., o vėliau ims mažėti ir 2023 metų pabaigoje jau bus mažesnė negu 3 procentai. JAV doleris per ateinančius metus dar turėtų sustiprėti euro atžvilgiu, o vienas euras 2022 metų pabaigoje gali būti vertas 1,11 JAV dolerio.
Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas.
