Pernai stebinęs Lietuvos ekonomikos augimas metų pabaigoje išsikvėpė – paskutinį ketvirtį šalies BVP susitraukė 1,7 proc. ir buvo 0,4 proc. mažesnis nei prieš metus. Toks atvėsimas nebuvo visai netikėtas, ir nemažai ženklų rodo, kad jis gali tęstis ir šiemet.
Šis ekonomikos nuosmukis nebuvo netikėtas – labiau netikėta buvo galbūt tai, kad Lietuvos ekonomika taip ilgai išvengė neigiamų pasekmių ir dėl karo Ukrainoje, ir dėl energijos krizės, ir dėl infliacijos. Kaimyninių Baltijos šalių Latvijos ir Estijos BVP mažėti pradėjo dar praėjusių metų viduryje.
Apie išsikvepiantį Lietuvos ekonomikos augimą signalizuoti pradėjo ir pramonės, ir mažmeninės prekybos duomenys. Gruodį mažmeninė prekyba buvo 6,2 proc. mažesnė nei prieš metus, ypač krito išlaidos maistui, buitinei technikai bei elektronikos prekėms. Infliacija pasivijo ir pakišo koją daugeliui mažesnes pajamas gaunančių vartotojų.
Visus praėjusius metus pramonės apimtys augo įspūdingais tempais ir buvo beveik dešimtadaliu didesnės nei 2021-aisias metais. Vis tik eksporto užsakymai pastarąjį pusmetį jau sparčiai mažėjo, o gruodį apdirbamoji gamyba buvo net 10,3 proc. mažesnė nei prieš metus.
Ko tikėtis šiemet? Deja, Lietuvos, kaip ir daugelio kitų euro zonos šalių, ekonomika yra ketvirčiuojama – ją į keturias skirtingas puses už rankų ir kojų tempia nedraugiškos ir nemalonios jėgos.
Pirma, kainų šokas ir sumažėjusi gyventojų perkamoji galia. Nors infliacija pastaraisiais mėnesiais išsikvėpė ir toliau sparčiai mažės, kainos išlieka labai aukštame lygyje. Kitaip sakant, praėjusių metų kainų šuolio pasekmes vis dar jausime šiemet. Daugelio gyventojų pajamų augimas kainų augimo nepasivijo, o sumažėjusi perkamoji galia reiškia, kad tenka peržiūrėti vartojimo įpročius.
Antra − blogiausių energijos krizės scenarijų Europa išvengė, tačiau per anksti teigti, kad visos problemos jau praeityje. Kol kas Europai padėjo dvi neįprastai šiltos žiemos, bei pramonės įmonių lankstumas ir gebėjimas sumažinti energijos suvartojimą.
Vis tik jei šiemet ES visai nebeimportuotų dujų iš Rusijos (jų vis dar perkama apie 8 proc.), o ateinanti žiema būtų įprastai šalta, tuomet europiečiams reikėtų dar maždaug 7 proc. sumažinti vartojimą. Be to, nors dabartinės dujų ir elektros kainos biržose atrodo mielos akiai, tačiau čia yra niuansų.
Net ir pigesnė nei pernai energija ne itin padeda Europos įmonių konkurencingumui, nes kaina išlieka gerokai didesnė nei praėjusį dešimtmetį ir aukštesnė nei daugelyje kitų pasaulio regionų. Gyventojai irgi daug naudos nepajus – nemokėję pilnos rinkos kainos pernai, šiemet jie nejaučia palankių rinkos tendencijų. Sutaupo tik valstybės biudžetas, nes reikės mažiau lėšų kompensacijoms.
Trečia problema – kovodamas su praėjusių metų infliacija Europos Centrinis Bankas (ECB) šį ketvirtadienį pakels palūkanų normas dar puse procentinio punkto ir čia nesustos. Tikėtina, kad tarpbankinių palūkanų normos Euribor metų viduryje pakils iki 3,5 procento.
Tokios ilgai nematytos, o daug kam ir niekada anksčiau nematytos, palūkanų normos mažina būsto įperkamumą ir toliau slopins nekilnojamojo turto rinką. Jau turinčių būsto paskolas sąskaitos dėl to irgi patuštės, bet tai neturės didelio makroekonominio poveikio – tik 16,6 proc. lietuvių gyvena būste, kurio įsigijimui pririekė paskolos. Tačiau palūkanos kyla visose Vakarų valstybėse, tai neigiamai paveiks daugelio gyventojų perkamąją galią ir Lietuvos eksporto rinkose.
Čia išryškėja ketvirtoji nepalanki tendencija – atslūgstanti pasaulinė paklausa. Lietuva yra itin atvira ekonomika – pernai prekių ir paslaugų eksportas šovė į naujas rekordines aukštumas ir dabar sudaro daugiau nei 80 proc. šalies BVP. Todėl mūsų šalies perspektyvos labiausiai priklauso ne nuo to, kiek pinigų mes išleidžiame restoranuose ar grožio salonuose, o kiek pirkėjų eksporto rinkose domisi mūsų prekėmis ir paslaugomis.
Daugelis išankstinių indikatorių rodo, kad pasaulinė prekyba artimiausiu metu gali sumažėti. Vartotojai beveik visose Lietuvos eksporto rinkose susiduria su panašiomis problemomis – infliacija, energijos šoku, didesnėmis palūkanomis – ir ten paklausa jau mažėja.
Vis tik horizonte matomos ne vien tik niūrios perspektyvos. Pastaruoju metu labai pasitaisė gyventojų lūkesčiai – geriau vertinama ir asmeninė finansinė padėtis, ir šalies ekonominės perspektyvos. Šių metų sausį padidėjo eksporto užsakymai, labai pagerėjo ir daugelio įmonių lūkesčiai.
Antrąjį pusmetį Europos įmonės gali sulaukti daugiau paklausos ir iš atsidarančios Kinijos, nors Lietuvai tiesioginės naudos dėl to daug nebus. Kitais metais, tikėtina, visai atsitraukus infliacijai ECB pradės mažinti palūkanų normas.
Galiausiai, net ir jaučiant visas nemalonias jėgas reikia pripažinti, kad Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota ir konkurencinga, galinti išvengti didelių sukrėtimų. Gal šiemet ir nereikėtų tikėtis ekonomikos augimo, tačiau dar mažiau tikėtinas yra ženklus jos nuosmukis.
dr. Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
