Kiekvienas gyvename savo burbuluose, o mūsų burbulai liečiasi su kitų žmonių burbulais, ir taip sudarome tokias patirčių, emocijų, ryšių putas, per kurias savitai keliauja informacija, teigia vokiečių filosofas Peteris Sloterdijkas.
Būna, kad, mirkdami savo burbuluose ir putose, nematome, kas vyksta aplink. Britė Carole Cadwalladr, viena žurnalisčių, atskleidusių „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ skandalą, savo tyrime parodė, kaip „Brexitą“ remiantys politikai pasinaudojo 87 mln. vartotojų duomenimis, kuriuos feisbuke surinko „Cambridge Analytica“. Pasinaudojant šiais duomenimis buvo galima atrinkti informaciškai pažeidžiamas grupes, išskirti pagrindines jų baimes ir tikslingai nukreipti melagingos informacijos srautus. Pavyzdžiui, „Brexitą“ palaikančios kampanijos gąsdino gyventojus, kad, jei Didžioji Britanija liks ES, šalį tuojau pat užplūs teroristai ir nusikaltėliai, taip pat milijonai ieškančių darbo. Savo burbuluose šios informacijos greičiausiai nematėte.
Artėjant Europos Parlamento (EP) rinkimams Europos Komisija inicijavo Gerosios praktikos kodeksą didžiosioms platformoms. Šis kodeksas turėtų užtikrinti veiksmingesnę kovą su melagingomis naujienomis tinkluose, prie kurių didžioji žmonių dalis būna prisijungusi kasdien mažiausiai po kelias valandas. Jau dabar aišku, kad tokių tiesiogiai melagingų reklamų tinkluose nebegalės būti, tačiau bus panaudotas visas arsenalas partizaninių priemonių.
Nuodingomis žinutėmis burbulus tvindo euroskeptikai ir radikalai. „Alto Analytics“ atliktas tyrimas parodė, kad per mėnesį mažiau nei 0,1 proc. socialinių tinklų vartotojų Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Lenkijoje, kurių didžioji dalis susijusi su kraštutinės dešinės grupuotėmis, sugeneravo maždaug 10 proc. turinio, susijusio su EP rinkimais. Tai padėjo į darbotvarkę sugrąžinti ir sustiprinti prieš imigrantus ir elitą nukreiptas emocijas.
Per pastaruosius metus jau girdėjome apie skandalus dėl Rusijos įtakos Europos kraštutinei dešinei ir euroskeptikams, apie Rusijos finansinius srautus, tekančius į Marine Le Pen Nacionalinį sambūrį, apie tai, kad Vladimiro Putino atstovo spaudai dukra dirba buvusiam M. Le Pen patarėjui Aymericui Chauprade’ui, apie Kremliaus ir Matteo Salvini finansinius sandėrius, taip pat apie M. Salvini formuojamą euroskeptikų aljansą EP, kuriame, kaip numatoma, bus frakcijos: „Laisvės ir demokratijos Europa“ (EFDD), kurioje yra Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija, tas pats A. Chauprade’as, o Lietuvai atstovauja Rolandas Paksas; Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (ECR), kurioje yra Lenkijos „Teisė ir teisingumas“ ir Valdemaras Tomaševskis; „Tautų ir laisvės Europos“ frakcija (ENF), kurioje yra Italijos „Šiaurės lyga“ ir Prancūzijos Nacionalinis sambūris.
Prognozuojama, kad euroskeptikai turės bent 20 proc. vietų EP, o gal net trečdalį. Po „Brexito“ jų dalis būtų dar didesnė.
Neonacionalistai, persidengiantys su dešiniaisiais populistais, puikiai išmoko pamoką: jei problema sisteminė ir jos neįmanoma išspręsti greitai, reikia surasti, kas kaltas dėl blogų arba blogėjančių gyvenimo sąlygų. Tarp kaltų šiandien yra godžios korporacijos, politinis elitas, pabėgėliai, homoseksualai, feministai ir veganai. Kalta ir ES.
Tiesa ta, kad problemų tikrai yra. Pavyzdžiui, kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad svarbiausia problema šalyje yra kylančios kainos ir infliacija. Taigi, gyvena nerimaudami, ar pajamos visgi augs pakankamai, ar kylant kainoms sugebės išlaikyti gyvenimo lygį. Kas penktas Lietuvos gyventojas mano, kad svarbiausia problema yra mokesčiai, sveikatos apsauga, pensijos. Visi šie atsakymai rodo, kad karščiausi neišspręsti klausimai yra iš ekonominės ir socialinės gerovės srities.
Nors euroskeptikai platina apokaliptines prognozes, lietuviai išlieka vieni optimistiškiausių dėl ES ateities.
Atrodytų, keista: juk skurdo lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių ES, o neturtingų žmonių pajamos – vienos mažiausių. Pajamų nelygybė taip pat auga. Tačiau, palyginti su ES senbuvėmis Ispanija, Italija, Graikija, Lietuvoje nedarbo lygis mažesnis du–tris kartus. Kitas svarbus skirtumas tarp Lietuvos ir ES senbuvių yra tas, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sparčiai auga tiek mažos, tiek vidutinės, tiek didelės pajamos, o šalyse senbuvėse pajamos, ypač mažos ir vidutinės, smunka. Tai reiškia, kad ispanai, italai, prancūzai, graikai turi pagrindo manyti, jog ateityje gyvens blogiau nei dabar. O lietuviai, latviai, lenkai gali manyti, kad gyvens geriau.
Tai optimizmas. Juo manipuliuoti net ir turint didelius asmens duomenų paketus yra nelengva. Sunkiau bus jį išlaikyti nesikeičiant skurdo ir turtinės nelygybės mastui.
Viktorija Rusinaitė yra Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos vadovė
