Asmeninis archyvasPraūžę Europos Parlamento (EP) rinkimai tikrai padarys poveikį ES ateičiai. Prie to gali prisidėti (o gali ir neprisidėti) 11 europarlamentarų iš Lietuvos. Bet tai parodys laikas. Dabar įdomus kitas klausimas – kokius Seimo rinkimus pranašauja EP rinkimų rezultatai Lietuvoje.
Pradėsiu nuo to, kas nustebino. Ne, tai nebuvo Petro Gražulio įšokimas į EP traukinį, kuris dažnai vadinamas keliaujančiu cirku (nes nuolat keliauja tarp Briuselio ir Strasbūro). Yra cirkas, reikia ir klounų, arba politologiškai pasakius, ir protesto elektoratas turi teisę į savo atstovus Europoje.
Kažkada turėjome liūdno veido klouną – nušalintą prezidentą Rolandą Paksą. Tada į Briuselį pasiuntėme svieto lygintoją ir visų reikalų ekspertę feisbuke Aušrą Maldeikienę. Nė vienas jų nieko per daug Briuselyje nenuveikė, niekas jų nepastebėjo.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Dabar penkerius metus turėsime „Petrą-už Lietuvą, vyrai“. Jis Europos tikrai nesugriaus, nors ir galime sulaukti svetimos gėdos jausmo, jei iš nuobodulio P. Gražulis ims priekabiauti prie jaunų eurobiurokratų ar ieškoti galimybių lietuviškam verslumui (blogąja to žodžio prasme), kuo jis pagarsėjo dar Lietuvoje. Bet tikėkimės, kad P. Gražulis privalomų kursų apie seksualinio priekabiavimo užkardymą ir europarlamentaro etiką nepramiegos.
EP rinkimuose tik šiek tiek nustebino konservatoriai. Tiksliau, jie dar kartą parodė, kokia stipri jų jėga yra lojalūs rinkėjai. Esant mažam aktyvumui, jie sugebėjo padaryti rinkimų nugalėtoju tą partiją, kuri jau ketverius sunkius metus valdžioje, kuri triuškinamai pralaimėjo prezidento rinkimus ir šiaip dalis visuomenės jos iš principo nemėgsta.
Kita vertus, kad ir kaip norėtų parodyti konservatorių strategai, jog laimėti EP rinkimai esą yra referendumas dėl jų valdžios, Seimo rinkimuose tokių iliuzijų neverta puoselėti. Vis dėlto iš šių rinkimų irgi galima pasimokyti – svarbiausia, kad jie keltų kuo mažiau aistrų ir būtų nuobodūs. Ar tai pavyks įgyvendinti per Seimo rinkimus? Tam konservatoriai turėtų iki rudens visiškai atsisakyti karingos retorikos, konfliktų ir arogancijos, bet tai neįmanoma, kaip rodo Monikos Navickienės pasiskraidymo skandalas ar muštynės su prezidentu dėl kandidato į Europos komisarus.
Dabar penkerius metus turėsime „Petrą-už Lietuvą, vyrai“. Jis Europos tikrai nesugriaus, nors ir galime sulaukti svetimos gėdos jausmo.
Dar vienas šioks toks netikėtumas – Laisvės partijos kandidato patekimas į EP po nokauto per prezidento rinkimus. Viena vertus, tai gali būti įrodymas, kad šią partiją dar anksti laidoti. Kita vertus, gal tai paskutinis pasispardymas ir ją iš komos trumpam prikėlė vėlgi mažas balsavusių aktyvumas. Bet kuriuo atveju „laisviečiams“ nereikėtų užmigti ant šios pergalės laurų, o prisiminti savo pažadus, kuriais patikėjo jų rinkėjai, ir, skirtingai nei konservatoriams, aktyviai reikštis, net daužant indus dabartinėje valdančiojoje koalicijoje ir puolant į atlapus tiems patiems konservatoriams.
Labiausiai nustebino socialdemokratų, kuriems jei ne absoliuti pergalė, tai bent trys vietos EP buvo prognozuojamos, nesėkmė. Visos aplinkybės buvo jų pusėje: ketverius metus valdantys konservatoriai, didžiulis pirmininkės populiarumas, ilgamečiai rinkėjai. Bet gauta mažiau balsų ir tie patys du mandatai. Tai rodo, kad socialdemokratų pergalė Seimo rinkimuose nėra garantuota, o partija, nepaisant gražaus reitingų fasado, yra graužiama iš vidaus: nuo potencialų lyderį sunaikinusio čekučių skandalo iki pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės tuščio maivymosi.
Valstiečių, Sauliaus Skvernelio demokratų, senųjų liberalų ir Waldemaro Tomaszewskio pasirodymai – beveik kaip prognozuota. Vis dėlto įdomios detalės. Tarkime, kad dūrį į nugarą iš savų gavęs, t. y. iš sąrašo pirmosios vietos išstumtas, Petras Auštrevičius sugebėjo likti EP.
Valstiečiui Broniui Ropei, siekusiam dar penkerius metus EP kovoti už išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimą, to nepavyko padaryti – politika yra slidus dalykas, ypač kai vadeles tampo šaškininkas Ramūnas Karbauskis. Beje, nors valstiečiai dabar EP turės vienu mandatu mažiau, bendrai ši šaškių partija buvo grandiozinė: nuo prezidento rinkimų nuimi partijos favoritą Aurelijų Verygą mainais į naująją žvaigždę Igną Vėgėlę. Tada A. Verygai duodi kompensaciją (sočią europarlamentaro algą), o į Seimo rinkimus eini su I. Vėgėle. Jei šie ėjimai pasiteisins, ne tik pavyks prisidėti prie naujos Vyriausybės formavimo, bet ir atkeršyti išdavikui S. Skverneliui bei jo kompanijai.
Pačiam S. Skverneliui kažkaip irgi reikia įpūsti daugiau gelbėtojų auros į savo politinį projektą, nors EP rinkimai ir įrodė, kad jo reitingai nėra tuščiaviduriai. Naujieji gelbėtojai, kaip Remigijus Žemaitaitis, kvėpuoja į nugarą, ir dar nežinia, kaip būtų pasibaigę EP rinkimai, jei šis būtų anksčiau įkūręs partiją ir galėjęs dalyvauti juose. Prezidento rinkimų pirmasis turas buvo pamokantis.
Liberalų pasirodymas EP rinkimuose tik dar kartą parodė, kad seni geri „ikimasiulinės dėžutės“ laikai nebesugrįš. Partija pasmerkta būti ant ribos.
Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas
