Meniu
Prenumerata

antradienis, gruodžio 6 d.


KOMENTARAS
ES laivas – energetikos krizės sūkuriuose
Evaldas Labanauskas
IQ
E. Labanauskas.

Energetika – vienas didžiausių pastarųjų mėnesių europiečių galvaskaudžių, ir neatrodo, kad Europos Komisijos (EK) rugsėjį pasiūlytos homeopatinės tabletės nuramins šėlsmą europiečių galvose.

Birželio–liepos mėnesiais atlikta „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad antra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES, beveik trečdalis visų europiečių įvardijo „energijos tiekimą“. Dar liepą teko apsilankyti Čekijos Libereco regione, kuris garsėja savo gaminiais iš stiklo. Žinia, nuo taurių iki meno dirbinių iš stiklo pagaminti būtina aukšta temperatūra, todėl vietos meistrai naudoja dujas. Būtent tai labiausiai kėlė nerimą vienam žinomam stiklo menininkui-amatininkui. Jis nuoširdžiai kalbėjo, kad remia Ukrainą, smerkia Vladimiro Putino režimą, tačiau jam neramu dėl savo ateities. Vyras žurnalistams atviravo, kad dujų kainos ir taip išaugo, o ateinanti žiema ir Kremliaus grasinimai visai užsukti dujų čiaupą gali sužlugdyti jo verslą.

Šis europiečių nerimas rugsėjį išsiliejo į gatvių protestus nuo Prahos iki Briuselio. Kitur – nuo Švedijos iki Italijos – jau įvyko ar laukia vyriausybių kaita. Todėl augančios kainos (ne tik energijos išteklių) ir mažėjanti perkamoji galia yra visų galvose – nuo paprastų piliečių iki politinių lyderių.

Neabejotinai apie tai galvoja ir Kremlius. Nors patiria pralaimėjimų Ukrainoje, kuriuos paskatino ir gan vieninga Vakarų parama Kyjivui, V. Putinas tikriausiai vis dar tikisi, kad jo teorija apie silpnavalius europiečius žiemą pagaliau pasitvirtins. Todėl tiek kenkdamas savo šaliai, tiek Vakarams jis ir toliau naudos energetiką kaip ginklą prieš Europą. Taigi artimiausiu metu gerų naujienų energetikos fronte tikėtis neverta.

Greičiausiai elektros kaina galutiniam vartotojui kristų, jei ES įvestų kainos „lubas“ dujoms, o kainos, kurią moka vartotojas ir už kurią parduota tiekėjas, skirtumą kompensuotų iš savo fondų.

Tiesa, nėra taip, kad ES visiškai nepasiruošė žiemai. Didžioji dalis (84 proc.) Europos dujų saugyklų užpildyta, sutarta su kitomis šalimis dėl papildomo dujų tiekimo, bet ar tai didelė paguoda eiliniam europiečiui, kuris pamato skaičius sąskaitoje už dujas ar elektrą? Net Lietuvoje, kuri dar pavasarį visiems išdidžiai ir pagyrūniškai pasakojo, kaip mums nereikia nei rusiškos elektros, nei dujų, o Rusijos energetinis šantažas – nebaisus, pastarųjų mėnesių elektros kainos sukėlė šoką.

EK ragina taupyti – išmintingas pasiūlymas, bet kiek jis realus tiems patiems čekų stiklo amatininkams (pusiau stiklo krosnies nepakursi) arba kiek į tai atsižvelgs tipiškas briuselietis, nuolat einantis į kovos su klimato kaita mitingus, bet savo namuose įpratęs žiemą vaikščioti tik su marškinėliais ir gyventi nuolat atvėręs langą.

Be taupymo, kalbant apie elektrą, EK rugsėjį dar pasiūlė perimti viršpelnius iš pigiau elektrą generuojančių gamintojų (atsinaujinantys šaltiniai, branduolinė energetika), taip pat iš dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektorių, kurie sugebėjo uždirbti iš energetikos krizės. Tai esą atneštų apie 142 mlrd. eurų, kuriuos valstybės panaudotų vartotojų energijos sąskaitoms sumažinti, pažeidžiamiausiems šeimų ūkiams ir verslui padėti. Tačiau tai primena numirėlio pašlakstymą žaliąja arbata, prisiminus vieną prezidento Gitano Nausėdos palyginimų, nes greito efekto elektros kainai tai neduos. Dar mažiau naudos tokioms šalims kaip Lietuva, kuri iš esmės neturi elektros generatorių, iš kurių galėtų nusigriebti bent šiek tiek „grietinėlės“, nes elektrą importuoja. Žinoma, EK paliko galimybę susitarti, kad viršpelniai eitų ne tik elektros gamintojų šaliai, bet ir valstybei-elektros energijos pirkėjai, tačiau tai jau dvišalių derybų reikalas.

Greičiausiai elektros kaina galutiniam vartotojui kristų, jei ES įvestų kainos „lubas“ dujoms, o kainos, kurią moka vartotojas ir už kurią parduota tiekėjas, skirtumą kompensuotų iš savo fondų. Tokio greito sprendimo iš ES kišenės labai norėtų interpeliacijos grasinimų sulaukęs Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys, bet, ekonomistų teigimu, tai būtų gaisro gesinimas žibalu, nes niekaip nepaveiktų užkilusių dujų kainų, neskatintų vartotojų taupyti ir didintų skyles biudžetuose.

Kitas variantas, kurio taip pat nori Lietuva, – išimti išbrangusias dujas iš elektros kainos algoritmo, bet EK rugsėjį tik žadėjo į tai atsižvelgti, nes esą tai ilgalaikė priemonė, kurią reikia rimtai nagrinėti.

Todėl žiema nieko gero nežada, o tai tik stiprins komforto zonos palikti nepratusių europiečių nepasitenkinimą. Į tai negalės nereaguoti politikai, tad tokia situacija gali paskatinti kai kurias šalis nares imtis vienašališkų priemonių. Ir, žinoma, gausės populistinių balsų, kad sankcijos Rusijai labiau kenkia mums, nei padeda Ukrainai. Tai kelia klausimą ne tik apie tolesnius ES veiksmus prieš Maskvą ir naujus sankcijų paketus, bet ir apie dabartinio spaudimo išlaikymą.

Būtent to tikisi V. Putinas, būtent tam turėtų užkirsti kelią EK pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri savo metinėje kalboje iškilmingai pažadėjo, kad sankcijos liks: „Dabar metas rodyti ryžtą, ne nuolaidžiauti.“

Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas

BEREKLAMOS:

2022 10 05 06:45
Spausdinti