Asmeninis archyvasDiskusijos dėl pensijų sistemos keitimo Lietuvoje įgauna pagreitį, o kaip pavyzdys dažnai minimi estai, prieš kelerius metus liberalizavę savo pensijų kaupimo modelį. Iš pirmo žvilgsnio abi reformos atrodo panašios: valstybė suteikia žmonėms daugiau laisvės spręsti, ką daryti su sukauptais pinigais. Tačiau iš tiesų tarp dviejų modelių esama esminių skirtumų, būtent juos ir verta įvertinti prieš priimant skubotus asmeninius sprendimus.
Konservatyviau ir su daugiau kontrolės
Skirtingai nei Estijoje, kur išsiimti sukauptas lėšas galima bet kuriuo metu, Lietuva pasirinko nuosaikesnį kelią. Mūsiškė reforma numato dvejų metų apsisprendimo laikotarpį, be to, pinigų išėmimo mechanizmas Lietuvoje gerokai griežtesnis: negalėsime pasiimti visos sumos, o tik savo įmokų ir prieaugio dalį – „Sodros“ pervedimai liks atskirai.
Kartu suteikiama ir lankstesnių galimybių: pavyzdžiui, išsiimti ketvirtadalį sukauptos sumos ir toliau likti sistemoje. Tai ypač aktualu tiems, kuriems reikia mažesnės finansinės injekcijos, bet kurie vis dar vertina kaupimo naudą ilguoju laikotarpiu.
Vis dėlto ribotas laikotarpis gali sukurti psichologinį spaudimą „nepraleisti progos“, o tai potencialiai paskatins žmones išsiimti daugiau, nei jiems iš tiesų reikia.
Estijos patirtis: pinigų pliūpsnis ir jo pasekmės
Estijoje sukauptas lėšas pasiėmė apie trečdalis dalyvių, o tai išjudino vietos ekonomiką. Iš viso buvo išmokėta apie 1,3 mlrd. eurų, ir maždaug pusė šių pinigų buvo tiesiog išleisti. Stambūs pirkiniai, automobiliai, baldai, remontai – viso to užsakymai šoktelėjo į viršų, o dalis gyventojų pasinaudojo proga sumažinti turimas vartojimo skolas. Įdomu tai, kad iš pradžių atsikratę skolų, netrukus estai vėl ėmė aktyviau skolintis. Kitaip tariant, pinigų injekcija trumpam pagerino finansinę savijautą, bet nepakeitė vartojimo įpročių. Staiga sumažėjęs vartojimo paskolų skaičius netrukus sugrįžo ir net peržengė anksčiau buvusį lygį.
Likusi pinigų dalis – apie 50 proc. – buvo tiesiog atidėta indėliuose. Tai rodo, kad nemažai žmonių neturėjo aiškių investicinių planų.
Ką tai gali reikšti Lietuvai?
Prognozės Lietuvai gana aiškios: tikėtina, kad iš sistemos gali pasitraukti iki pusės dalyvių. Pirmoji didesnė pinigų banga ekonomiką pasieks kitų metų pirmąjį pusmetį. Apklausos rodo, kad dauguma planuoja juos panaudoti stambiems pirkiniams arba investicijoms į nekilnojamąjį turtą.
Ši situacija, panašiai kaip Estijoje, trumpuoju laikotarpiu gali paskatinti vartojimą ir augimą. Tačiau tokia „dirbtinė“ injekcija nekuria ilgalaikio ekonominio tvarumo. 2020 m. Estijos ekonomika lėtėjo, 2021-ieji buvo stiprūs, o vėliau augimas vėl susitraukė. Tai tik patvirtina, kad tokie sprendimai kuria bangas, o ne stabilų progresą.
Reforma – ne dovana, o atsakomybė
Svarbiausia žinutė čia paprasta: pensijų fondų esmė – ne vartojimo finansavimas, o finansinis stabilumas senatvėje. Daugumai žmonių pensijų fondas yra vienintelė reali investavimo forma. „Sodros“ priedas prie įmokų yra paskata, kurios atsisakyti verta tik tada, jei žmogus turi aiškią, diversifikuotą ir efektyvesnę investicinę strategiją. Tačiau, spėčiau, kad tokias alternatyvas turi mažuma.
Jau dabar matyti, kad verslai laukia, kol atsiras papildomų pinigų rinkoje, ir ruošiasi nuolaidoms bei agresyviems pasiūlymams. Bet vartojimas iš ateities lėšų reiškia, kad vėliau teks susidurti su pasekmėmis. Klausimas – kaip atrodys mūsų ekonomika 2027-aisiais?
Apdairumas – svarbiausia investicija
Prieš priimdami sprendimą, turėtume sau užduoti paprastą klausimą: ar mūsų asmeninės investicijos yra pakankamai diversifikuotos? Daugelis savo lėšas sutelkia į vieną sritį – nekilnojamąjį turtą, indėlius ar net grynuosius. Pensijų fondai yra dar vienas diversifikacijos būdas, o investicijų grąža paprastai auga būtent tada, kai lėšos laikomos ilgą laiką ir nėra skubiai išsiimamos.
Estijos pavyzdys suteikia mums vertingų pamokų. Klausimas tik vienas – ar mes iš jų pasimokysime.
Vaidotas Rimeikis yra estiško kapitalo finansinių technologijų įmonės „Inbank“ Lietuvoje vadovas