Asmeninis archyvasŠių metų gegužės 17 d. Europos Taryba (ET) pagaliau išlipo iš savo komforto zonos ir atvėrė duris naujam tarptautiniam susitarimui, siekdama griežčiau reglamentuoti su dirbtiniu intelektu (DI) susijusią veiklą, užtikrinti šio įrankio patikimumą ir taip minimizuoti bet kokią riziką žmogaus teisėms, demokratijai bei teisinei valstybei, DI skverbiantis į vis daugiau rinkų. Taip atsirado antrasis ET stebuklas po jau apdulkėjusios, dar 1950 m. pasirašytos Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) – ET pagrindų konvencija dėl dirbtinio intelekto.
ET nuo 1949 m. vykstančiu realybės šou susidomėjo ir mūsų šalis, kuri ET narės ženkleliu puikuojasi nuo 1993-iųjų. Vis dėlto šį ženkliuką Lietuvai teks dar labiau išblizginti, nes mūsų valstybė, kaip buvo, taip ir yra bei turi būti ypač suinteresuota šios DI konvencijos sėkme tiek dėl vidinių, tiek dėl tarptautinių priežasčių.
ET vaikystės pabaiga?
ET pagrindų konvencija dėl dirbtinio intelekto, stipriai prisidedanti prie Lietuvos kaip labai palankios naujosioms technologijoms bei startuoliams šalies įvaizdžio kūrimo, yra labai unikali tarp ET kuriamų tekstų. Vis dėlto kalbame apie pirmąjį teisiškai privalomą tarptautinį dokumentą dėl DI. Ši savybė akivaizdžiai laužo jau nuo seno įtvirtinto nelabai teigiamo ET įvaizdžio pamatus, nes būtina pabrėžti, jog, be EŽTK, įsigaliojusios 1953 m. rugsėjo 3 d., ši tarptautinė organizacija visada buvo žinoma kaip beveik vien idėjų, diskusijų, ir, kritikų nuomone, nedaug naudos atnešančių pliurpalų erdvė, ET narėms tik labai retai gebant nustoti peštis ir susitarti dėl bet kokių teisiškai privalomų elementų.
Lyg to nebūtų gana, ET pagrindų konvencija dėl DI turi dar vieną ypatumą, taip pat skatinantį mintis apie galimą šios tarptautinės organizacijos subrendimą, atgimimą arba net metamorfozę. Reikia pabrėžti, kad derybos dėl šio susitarimo, aišku, apėmė ET valstybes nares, Europos Sąjungos (ES) institucijas ir Šventąjį Sostą, bet taip pat labai netikėtai JAV, Kanadą, Meksiką, Japoniją, Izraelį, Australiją, Argentiną, Peru, Urugvajų, Kosta Riką ir tam tikrą skaičių privataus sektoriaus bei universitetinio pasaulio atstovų. Tai reiškia, kad ET DI konvenciją gali pasirašyti ir už Europos ribų esančios šalys – tai yra tikra naujiena ET veiklos istorijoje.
Konvencijos reikšmė lietuviams: žirnis į sieną ar influencerių skyrybos?
Kalbant apie Lietuvos vidaus politiką, valdančiųjų gretose DI tikrai „nebetyli sirgaliai“, šios technologijos rinkos augimui mūsų šalyje akivaizdžiai tik įsibėgėjant. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė 2024 m. rugpjūčio 29 ir 30 d. Kopenhagoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių forume išdidžiai teigė, jog 2023 m. „dirbtinio intelekto technologijas naudojo beveik 5 proc. visų Lietuvos įmonių, iš jų daugiau nei 21 proc. didelių“, o „2023 m. valdžios pasirengimo taikyti DI indekse Lietuva užėmė aukštą 35-ąją vietą iš 193 pasaulio šalių“. Ministrės nuomone, „tai rodo, kad Lietuvoje tiek verslas, tiek viešasis sektorius yra pasirengęs integruoti DI sprendimus, kurie būtų naudingi gyventojams“.
Toks tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus susidomėjimas DI potencialu ir žinia, kad kalbama apie pirmąjį teisiškai privalomą tarptautinį dokumentą dėl DI, aiškiai rodo, jog naujosios ET konvencijos dėl dirbtinio intelekto poveikis Lietuvos institucijoms bei privačiam sektoriui nebus nereikšmingas. Logiškai, šis suvokimas išties turi įtakos Lietuvos veiksmams siekiant savų interesų DI srityje tiek europinėje, tiek apskritai tarptautinėje teisinėje leidyboje.
To įrodymu tapo šių metų rugsėjo 5 d. būtent Vilniuje vykusi neformali ET valstybių narių teisingumo ministrų konferencija, kurioje už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová ES vardu pasirašė tą pačią ET pagrindų konvenciją dėl dirbtinio intelekto, taip irgi patvirtindama šio susitarimo suderinamumą su ES teisės aktais, tarp kurių yra ir 2016-ųjų Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).
Šios specifinės ET Pagrindų konvencijos dėl dirbtinio intelekto savybės yra tiesiogiai naudingos Lietuvai, tiek siekiant tarptautiniu žmogaus teisių apsaugos būdu lietuviškoms įmonėms užtikrinti sąžiningą konkurenciją DI srityje europiniu bei pasauliniu lygiais, tiek siekiant įsitvirtinti bei įgyti bent jau keliais gramais daugiau svorio europinėje ir pasaulinėje arenoje. Lieka tikėtis, kad ši konvencija tėra ilgos tarptautinio DI reglamentavimo tendencijos pradžia.
Vytautas Grigelevičius yra „Paris 1 Panthéon Sorbonne“ universiteto studentas
