Per pastaruosius dešimt metų Pasaulio banko publikuojamas Lietuvos korupcijos kontrolės valdymo indeksas iš esmės nepasikeitė ir svyruoja apie 70%. 2016 metais pagal šį indeksą Lietuva buvo 18-oje vietoje iš 28-ų Europos Sąjungos šalių.
Džiugu matyti Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtus Antikorupcinės aplinkos vadovą viešajame sektoriuje ir Antikorupcijos vadovą verslui. Siekiant išjudinti stagnuojantį korupcijos kontrolės indekso rodiklį, reikalingas efektyvus nurodytų antikorupcinių priemonių diegimas bei taikymas.
Korupcijos prevencijos įrankiai – tai reguliarus korupcijos rizikos vertinimas, antikorupcijos politika ir programos, efektyviai veikianti pasitikėjimo linija, naujų darbuotojų ir tiekėjų patikros, vidinė ir išorinė komunikacija bei mokymai. Etikos kodeksas yra vienas iš svarbiausių komponentų siekiant efektyvios korupcijos prevencijos. Organizacijos vertybėmis paremtas etikos kodeksas yra pagrindinis higieninis dokumentas, nubrėžiantis ribas tarp tinkamo ir netinkamo elgesio ir kuriantis pagrindą formuoti etišką elgesio kultūrą.
2018 m. vasario 12 d. Vilniaus Dailės Akademijos Senato Etikos komiteto pirmininkas profesorius Marius Šaliamoras viešai citavo etikos kodekso straipsnius dėl akademinės bendruomenės nario žeminimo naudojantis savo viršenybe ir siekimo užmegzti neakademinius santykius. Pripažinus šiuos etikos kodekso pažeidimus, atsakingi asmenys paliko organizaciją. Tai ne tiek su antikorupciniu, kiek su etišku elgesiu susijęs įvykis, tačiau jis puikiai iliustruoja etikos kodekso naudą.
Reikalavimas tiekėjams ir kitoms trečioms šalims atitikti valstybės valdomos įmonės etikos kodekso ir antikorupcijos politikos reikalavimus yra stiprus signalas trečioms šalims, kad organizacija siekia pirkimams ir kitiems procesams taikyti aukštus elgesio standartus. Lietuvos verslo konfederacija, pavyzdžiui, skatina siekti skaidrumo ir laikytis etikos principų viešųjų pirkimų procedūrose ir šiai iniciatyvai palaikyti yra sukurtas Tiekėjų etikos kodeksas viešuosiuose pirkimuose, prie kurio yra prisijungusios dvidešimt kelios įmonės.
Iš 26 didžiausių valstybei priklausančių įmonių, kurių bendras turtas sudaro virš 90% visų valstybės valdomų įmonių portfelio, tik 4 (15%) turėjo viešai publikuojamą etikos kodeksą. Daugiau įmonių – 14 (54%) viešai skelbė antikorupcijos politiką, ir 12 įmonių (46%) viešai skelbė savo vertybes. Didesnė dalis įmonių – 18 (69%) skelbė pasitikėjimo linijos informaciją. Nei viena iš valstybės valdomų įmonių kol kas neturi viešai skelbiamo reikalavimo tiekėjams, partneriams atitikti etikos kodekso reikalavimus.
Organizacinė kultūra turi ypatingai svarbią rolę siekiant skaidrios ir tvarios įmonės veiklos ir ją sunkiau keisti, nes jos varomoji jėga – žmonės, kasdien tinkamai taikantys taisykles ir politikas ir priimantys teisingus sprendimus ten, kur taisyklėse aiškaus atsakymo nėra. Organizacinei kultūrai formuoti įmonės įsivardija vertybes. Iš 12 didžiausių valstybei priklausančių įmonių, viešai skelbiančių savo vertybes, skaidrumą kaip vieną iš vertybių yra įsivardinusios tik 3 įmonės. Dažniausiai vardijamos vertybės yra profesionalumas (7 įmonės), atsakomybė (6 įmonės), bendradarbiavimas (3 įmonės) bei kitos – pavyzdžiui, lojalumas, entuziazmas, pažanga. Vertinant etiško elgesio kultūrą, rizikingiausia situacija yra tada, kai organizacija skelbia vieną, o daro kitą, todėl svarbu visiems, o ypatingai vadovams, ne tik kalbėti apie vertybes, bet ir kiekvieną dieną demonstruoti elgesį pagal deklaruojamas vertybes.
Nebaudžiamumas už akivaizdžiai neteisingą elgesį svarina rankas ir teisėsaugai, ir visuomenei bei skatina kai kuriuos žmones atsiradus galimybei priimti sau palankius, tačiau neetiškus sprendimus. Gerinti įmonių etiško elgesio kultūrą, mažinti korupcijos riziką, įtraukti tiekėjus, bendruomenes, pirkėjus, partnerius į antikorupcines veiklas, buvo ir yra organizacijų valdybų atsakomybė. Augant valstybei priklausančių įmonių nepriklausomų valdybos narių skaičiui, kiekvienas naujas narys turi aiškią ir svarią galimybę bei atsakomybę inicijuoti reikalingus pokyčius siekiant skaidrumo ir efektyvesnės korupcijos prevencijos.
Laura Garbenčiūtė-Bakienė yra Nepriklausoma audito ir rizikų komiteto narė
