Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 16 d.


KOMENTARAS
Europos Centrinis Bankas ruošia dirvą palūkanoms karpyti birželį
Aleksandras Izgorodinas
Bendrovė
A. Izgorodinas.

Pastarasis Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos posėdis stebuklo nesukūrė: kad sulauksime pirmojo palūkanų mažinimo jau dabar, tikimybė buvo praktiškai nulinė.

Tačiau, kaip visada, velnias slypi detalėse: ECB vadovė Christine Lagarde rinkai pateikė daugiau signalų apie artėjantį pinigų politikos pokytį.

Atnaujinta euro zonos BVP ir infliacijos prognozė

Nors kovo 7 d. posėdyje bazinės palūkanų normos nebuvo sumažintos, ECB dar kartą sumažino euro zonos infliacijos ir BVP prognozes 2024 ir 2025 metams.

Ankstesnės prognozės numatė, kad 2024 m. infliacija euro zonoje sieks 2,7 proc. Dabar ECB tikisi, kad 2024 m. infliacija euro zonoje sieks 2,3 proc., o 2025 m. pasieks 2 proc. tikslą. Iki šiol tikėjęsis 0,8 proc. euro zonos BVP augimo 2024 m., dabar ECB prognozuoja 0,6 proc. augimą.

Prognozuodamas didesnį, nei anksčiau manyta, euro zonos infliacijos ir ekonomikos augimo sulėtėjimą, ECB kuria naratyvą palūkanų karpymui.

Darbo užmokesčio augimo sulėtėjimas

Christine Lagarde savo spaudos konferencijoje ne tik akcentavo infliacijos lėtėjimą, bet ir bene svarbiausią aspektą – pirmus signalus apie darbo užmokesčio augimo sulėtėjimą euro zonoje bei įmonių pelno maržų susitraukimą.

Šie rodikliai (atlyginimai ir euro zonos įmonių pelno maržos) šiuo metu yra ECB dėmesio centre ir abiejų rodiklių progresas džiugina: atlyginimų augimas lėtėja, įmonių pelno maržos kiek susitraukė, t.y. euro zonos verslas nebeperkelia viso darbo užmokesčio augimo ant vartotojų pečių. Be to, darbo užmokesčio augimo sulėtėjimas ir pelno maržų sumažėjimas reiškia tolesnį infliacijos euro zonoje sulėtėjimą.

Užuominos apie palūkanų mažinimo datą

ECB pradeda diskusijas dėl dabartinės griežtos pinigų politikos švelninimo. Svarbiausia, kad netiesiogiai buvo užsiminta apie galimą griežtos pinigų politikos švelninimo datą: Ch. Lagarde pasakė, kad ECB gaus „daugiau svarbių duomenų“ (labiausiai – darbo užmokesčio) balandį ir „gerokai daugiau duomenų“ birželį. Didelė euro zonos darbo užmokesčio duomenų porcija bus paskelbta gegužę, ir tikėtina, kad darbo užmokesčio augimas euro zonoje toliau lėtės – tad birželis iš tiesų būtų tinkamas laikas pirmam palūkanų karpymui.

Be to, ECB vadovė patvirtino, kad rinkų prognozės dėl ECB bazinių palūkanų karpymo artėja prie realybės. Šiuo metu rinka mato 76 proc. tikimybę, kad ECB mažins palūkanas birželį, tuo metu kai palūkanų karpymo tikimybė balandį siekia 14 proc. Rinka prognozuoja, kad iš viso iki metų pabaigos ECB palūkanas sumažins 4 kartus po 0,25 proc. punkto.

Kartu su bazinių palūkanų euro zonoje mažėjimu, rinka taip pat prognozuoja ir EURIBOR palūkanų mažėjimą euro zonoje. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad 3 mėn. EURIBOR nuo 3,94 proc. dabar liepą nukris iki 3,59 proc., spalį – iki 3,25 proc., o gruodį – iki 3 proc. Savo ruožtu, prognozuojama, kad 6 mėn. EURIBOR nuo 3,9 proc. dabar liepą nukris iki 3,5 proc., spalį – iki 3,21 proc., o gruodį – iki 3 proc.

Nebekyla abejonių, kad savo komunikacija ECB vis labiau ruošia dirvą palūkanų karpymui birželį. Atitinkamai tai reiškia ir paskolų palūkanų Lietuvos verslui ir namų ūkiams mažėjimą. Todėl verslas turi pradėti planuotis investicijas, o namų ūkiai gali lengviau atsikvėpti ir pradėti ruoštis atnaujinti būsto paieškas ir užtikrinčiau planuoti kitus didesnius pirkinius.

Aleksandras Izgorodinas yra „Citadele“ banko ekonomistas

2024 03 09 19:13
Spausdinti