IQDar vasario mėnesio numeryje IQ žurnalas rašė, kad dar vienos kadencijos siekiantys merai yra rinkimų favoritai. Ši prognozė jau pirmajame rinkimų ture išsipildė su kaupu.
Iš 46 rinkimuose dalyvavusių dabar dirbančių merų net 26 buvo išrinkti pirmajame ture. Dar septyniolika jų pateko į antrąjį rinkimų turą ir daugelis yra jo favoritai. Nepasisekė tik trims. Krito du vietos politikos sunkiasvoriai – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Utenos rajono vadovas Alvydas Katinas. Į antrąjį turą neprasiveržė ir dabar Anykščių rajonui vadovaujantis Sigutis Obelevičius, tačiau į mero kabinetą pretenduoja grįžti jame jau dirbęs Kęstutis Tubis.
Ką tokie Afrikos ar Vidurio Azijos šalims būdingi rinkimų rezultatai pasako apie mūsų jauną demokratiją, kur yra dabartinių merų sėkmės priežastis? Atsakymas nėra sudėtingas, nors ir daugiasluoksnis.
Dabartiniams merams šiek tiek padėjo sudėtinga geopolitinė bei ekonominė situacija – pergyvenus pandemiją, pašonėje vykstant karui, siaučiant infliacijai ir stebint pirmuosius recesijos ženklus stabilumo paklausa auga, o rinkėjams mažėja noras veltis į avantiūras.
Europos Sąjungos pinigai merams leido veikti beveik neribojant fantazijos – ir praėjusią, ir jau besibaigiančią kadenciją miestų aikštėse gulė trinkelės, liejosi asfaltas, tįso dviračių takai, išsiveržė fontanai, kilo baseinai ir apžvalgos bokštai. Tai buvo paskata ir vietos verslui, ir galimybė merams pasišildyti dėmesio šviesoje.
Yra ir merų nuopelnų. IQ žurnalas yra dažnas svečias įvairiose Lietuvos savivaldybėse, kur nuolat rengia verslo forumus ir turi progą pabendrauti su vietos verslo bei politikos atstovais. Savivaldybėse yra ne vienas pažangus ir veiklus vadovas, kurį stabdo nebent centrinės valdžios kuriamos kliūtys ir iš sostinės sklindantis nepasitikėjimas.
Savivaldybėse yra ne vienas pažangus ir veiklus vadovas, kurį stabdo nebent centrinės valdžios kuriamos kliūtys ir iš sostinės sklindantis nepasitikėjimas.
Stiprūs Lietuvos merai tik patvirtina, kokios silpnos yra partijos. Sunku žerti kaltinimus Ričardui Malinauskui, Živilei Pinskuvienei ar Visvaldui Matijošaičiui, kad šie triuškina konkurentus. Juos taip pat šlavė liberalų, konservatorių ar socialdemokratų partijoms priklausantys politikai. Ką padarė tradicinės dešiniosios partijos, kad sukurtų bent alternatyvą V. Matijošaičiui? Akivaizdu, visiškai nieko.
Jei reikia itin atmestinai į rinkimus pažiūrėjusios ir savo elektoratui pagarbos nerodančios partijos pavyzdžio, neabejotinai iškalbingiausias yra Liberalų sąjūdžio atvejis. Ir nors partijos lyderiai guodžiasi neblogais rezultatais, už juos turėtų būti dėkingi tik keturiems muškietininkams iš Tauragės, Plungės, Joniškio ir Rietavo, apgynusiems liberalų garbės likučius.
Tačiau reikia reto talento taip susimauti, kaip liberalams pavyko jų bastionu turinčiuose būti didmiesčiuose. Vilniaus liberalų sąrašo lyderis diskusijoje nesugebėjo išvardyti savo artimiausių bendražygių penketuko ir vos ne vos išspaudė vieną pavardę. Kandidatė į merus Eglė Radvilė rinkimuose liko devinta ir gali guostis nebent tuo, kad aplenkė Petrą Gražulį ar Stasį Jakeliūną, tačiau liko toli Vytautui Sinicai už nugaros – mieste, kuriame centro dešinės kandidatai kartu surinko per 70 proc. balsų ir sutrypė kairiuosius, populistus bei dešiniuosius radikalus. Geriausias pasiekimas liberalų tėvonijoje laikytoje Klaipėdoje – vos trys vietos miesto taryboje. Vilniuje – nulis, Kaune – irgi barankos skylė.
Stiprūs merai dažnai kritikuojami užvaldę vietos žiniasklaidą – per susijusius asmenis ar užtildydami ją savivaldybės pinigais. Tai – populiarus kaltinimas, tačiau problemos šaknys kur kas gilesnės. Regionų žiniasklaida jau seniai yra leisgyvė, o jos priklausomybė nuo viešųjų pinigų yra blogos valstybės žiniasklaidos politikos pasekmė. Tiksliau, tai, kad tokios politikos nebuvo ir nėra. Kita vertus, atimkime iš didžiausių nacionalinių portalų ES ir kitus viešuosius užsakymus ir pamatysime, kaip nukraujuos redakcijos, bet paaštrės valdančiųjų kritika.
Įspūdingas dabartinių merų pasirodymas atskleidžia, kad demokratijai ir partinei sistemai dar trūksta brandos. Bet nesąžininga kaltinti stipriais lyderiais tapusių politikų dėl konkurencijos stokos vietos politikoje. Nėra kaltas ringo galiūnas, vienu kirčiu į nokautą pasiuntęs nupiepusį varžovą. Ir jei kituose rinkimuose varžovai jiems nori mesti iššūkį, jau dabar laikas pasiieškoti treniruočių salės.
Ovidijus Lukošius yra IQ žurnalo ir portalo Alfa.lt vyriausiasis redaktorius
