Asmeninis archyvasES politikai pastebėjo, kad auginti regiono ekonomiką su šitokia biurokratine našta yra tas pats, kas bandyti bėgti maratoną apsiavus geležines kurpaites. Bandymų jas keisti patogesniais sportbačiais būta ir anksčiau, tad svarbiausias klausimas – ar šį kartą bus kitaip?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Sausio pabaigoje Europos Komisija (EK) paskelbė „Europos konkurencingumo kompasą“. Tai – veiksmų planas, kuriame numatyta, kaip ateinančius penkerius metus bus stiprinama ES ekonomika. Ursulos von der Leyen vadovaujama EK pastebi, kad Bendrijos ūkis jau ilgą laiką stagnuoja ir yra įstrigęs panašiame lygyje, kuriame JAV buvo prieš du dešimtmečius. Atsilikimas ypač akivaizdus naujųjų technologijų sektoriuje – tiek dirbtinio intelekto technologija, tiek socialiniai tinklai, tiek išmanieji telefonai europiečius pasiekia iš JAV, Kinijos ar kitų pasaulio šalių. Įgyvendinusi savo planą, EK tikisi pavyti kitas šalis technologijų ir inovacijų srityje.
Dokumente pripažįstama, kad Europos konkurencingumą riboja pluoštas įvairių reguliavimų, draudimų ir reikalavimų. Biurokratinė našta verslui Bendrijoje gerokai didesnė nei pagrindinėse užsienio konkurentėse. Siekdama pašalinti šią problemą, EK iškėlė ambicingą tikslą – per ateinančius penkerius metus administracinę naštą įmonėms sumažinti ketvirtadaliu, o smulkiajam verslui – dar daugiau, 35 proc. Tai leistų verslui daugiau laiko ir pinigų skirti ne ataskaitoms pildyti ir leidimams prašyti, o naujiems produktams kurti ir veiklai plėsti.
Tai jau ne pirmas bandymas sumažinti biurokratinę naštą – 2015 m. priimta „geresnio reguliavimo darbotvarkė“ ir 2017 m. pramonės strategija žadėjo kone tą patį. Tačiau naujos biurokratijos tempas lenkė jos mažinimo pastangas: senų reguliavimų naikinta mažiau nei įvesta naujų. Nors jiems vertinti buvo sukurtos įmantrios procedūros, o verslo patiriama administracinė našta apskaičiuojama pasitelkiant sudėtingus modelius, biurokratinė našta verslui išliko opi problema.
Viena ryškiausių sričių, kurioje ES iš tiesų rodo lyderystę, – naujų reguliavimų įmonėms įvedimas.
Viena ryškiausių sričių, kurioje ES iš tiesų rodo lyderystę, – naujų reguliavimų įmonėms įvedimas. Mes bene pirmieji pasaulyje priėmėme dirbtinio intelekto aktą, nustatantį detalius dokumentacijos ir rizikų valdymo reikalavimus dirbtinį intelektą kuriančioms bendrovėms. Šios įmonės vis garsiau kalba apie tai, kad tokie reguliavimai slopins dirbtinio intelekto inovacijas Europoje. Jis siunčia aiškią žinutę startuoliams: jei norite kurti inovacijas – darykite tai kitur. Štai JAV jūsų lauks ne su ilgu reikalavimų sąrašu, o su investicijomis ir talentų pritraukimo programomis.
Tam, kad EK siekiami pokyčiai būtų sėkmingi, reikalinga politinė atsakomybė. „Įgyvendinimo ir supaprastinimo“ užduotis patikėta eurokomisarui, buvusiam Latvijos premjerui Valdžiui Dombrovskiui. Jis ateinančius penkerius metus turėtų atlikti ES teisės aktų peržiūrą ir vykdyti viešąsias konsultacijas, siekdamas identifikuoti problemas ir sunkumus, kuriuos patiria šiuos teisės aktus įgyvendinti privalantys socialiniai partneriai. Visgi analogiškos procedūros buvo vykdomos ir iki šiol – verslo identifikuotos biurokratinės problemos detaliai aprašytos nuguldavo teisės aktų ex ante, ex post vertinimuose ir jau minėtose strategijose.
*****susije*****
Tačiau jų išvadas teisės aktų rengėjai arba ignoruodavo, arba į jas atsižvelgdavo ribotai. Pavyzdžių galima rasti ne vieną – per praėjusią EK kadenciją buvo priimta gausybė verslo aplinką bloginančių direktyvų. Tarp jų – minimalaus pelno mokesčio direktyva, nepaisant palyginti mažų papildomų mokestinių pajamų, užkrovusi įmonėms šūsnį naujų ataskaitų pildymo ir sudėtingų skaičiavimų. Minimali yra ir šios direktyvos teikiama nauda europiečiams, tačiau žala ekonomikos konkurencingumui itin reikšminga. Ypač turint galvoje, kad nuo analogiškų mokesčių šiemet atsitraukė JAV ir taip įgavo dar vieną konkurencinį pranašumą prieš ES.
Kad ES taptų konkurencinga ir grįžtų į augimo kelią, neužtenka dar vienos strategijos. Tikras pokytis įvyks tik tada, kai ES atsigręš į savo esminę idėją – bendrąją rinką – ir realiai pašalins joje egzistuojančius reguliacinius barjerus. Vietoj pluošto naujų penkmečio planų ir reguliavimų ES turėtų dėmesį sutelkti į jau galiojančių biurokratinių suvaržymų, kurių dar praėjusioje EK kadencijoje priimta ne vienas, šalinimą. Tikslą priimti naujas direktyvas turėtų keisti planas naikinti galiojančias. Jei EK kryptis nesikeis, naujasis „Europos konkurencingumo kompasas“ liks tik dar vienu neįgyvendintu penkmečio planu, o Europa ir toliau stebės tolstančias konkurentų nugaras.
Ernestas Einoris yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
