Buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje ir NATO Jungtinės sausumos pajėgų vadavietės vadas atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas iki šiol buvo mėgstamas Lietuvoje ir net apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Jis ne tik daug prisidėjo prie Lietuvos gynybos stiprinimo, NATO gynybos spragų išryškinimo, bet ir aršiai ragina Vakarus labiau padėti Ukrainai, kritikuoja Vakarų sostines ir lyderius dėl neryžtingo atsako į Rusijos agresiją.
Kai kovo pabaigoje generolas atvyko į Lietuvą dalyvauti konferencijoje „Vilniaus saugumo forumas 2023“, tikėtina, daugelis tikėjosi jo kritikos Vakarams (bent jau Vokietijai) dėl nenoro ar nesugebėjimo stiprinti Rytinį flangą ir ditirambų Lietuvai dėl šios principinės pozicijos.
Tačiau B. Hodgesui, išklausiusiam tris kalbėtojus, kurie tradiciškai dejavo apie tai, ko Lietuvos gynybai reikia daugiau iš išorės, trūko kantrybė. Jis priminė, kad egzistuoja NATO sutarties 3-iasis straipsnis, kad kiekviena šalis atsakinga už savo gynybą, ir kariškai tiesmukiškai išvardijo vietas, kurios turėtų kelti nerimą dėl Lietuvos gynybos. Tai rezervo bėdos, bendradarbiavimas su kitomis Baltijos šalimis ir atskirai su Lenkija, kuri būtų esminė veikėja ginant Suvalkų koridorių.
Ir įvyko didelis bum… Kaipgi taip, juk mes esame gynybos ir atsako į agresiją pirmūnai: visada aiškinome apie didėjančią Rusijos grėsmę, dabar skiriame daugiau nei 2 proc. gynybai, kaip numato NATO sutarimai, remiame Ukrainą, o tik „sukti“ vokiečiai bando išsisukti iš sutarimo dėl nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje, tik Kremliaus grėsmės vis dar nesuvokiantys sąjungininkai neužtikrina mums oro gynybos…
