Nors investuotojai šiais metais dar nepatyrė didesnių rinkos svyravimų, o akcijų kainos laikosi netoli rekordinių aukštumų, valiutų rinkoje jau galima aptikti baimės ženklų.

Kylant neramumams, investuotojai linkę slėptis saugumo užuovėjose – viena jų yra Japonijos jena. Ši valiuta šiais metais JAV dolerio atžvilgiu pabrango daugiau kaip 6 proc. Toks kilimas rodo, kad rinkų dalyvius neramina geopolitinės rizikos, o JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai verčia persvarstyti jo priešrinkiminius pažadus. Jena – rinkos dalyvių nuotaikų barometras. Finansų rinkose atsirandant poreikiui atsikratyti rizikos ir išsaugoti kapitalą, šios valiutos kursas paprastai stiprėja. Japonija turi didžiausią pasaulyje kiekį užsienio valiutomis denominuoto finansinio turto. Kylant rinkų panikai, Japonijos įmonės ir gyventojai siekia apsaugoti savo turtą ir kuo greičiau „išsigryninti“ investuotus pinigus. Todėl rizikingas, panikos laikotarpiu vertę prarandančias investicijas kitų šalių rinkose Japonijos gyventojai parduoda ir iškeičia į vietos valiutą – jeną. Ši tendencija valiutų rinkose jau yra tapusi tradicija, o į jenos kurso judėjimą dalis rinkos dalyvių žiūri kaip į investuotojų baimės indikatorių. Nenuspėjama Prancūzijos rinkimų baigtis ir kilusi geopolitinė įtampa skatina rinkų dalyvius sunerimti. Už „Frexit“ pasisakančios Marine Le Pen pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose padidintų euro zonos susiskaldymo tikimybę ir sukeltų investuotojų baimę. Nors apklausų rezultatai rodo, kad šis scenarijus mažai tikėtinas, po netikėtų „Brexit“ referendumo ir JAV rinkimų baigčių investuotojai mažiau pasitiki apklausų prognozėmis. Netikėtas D. Trumpo sprendimas paleisti raketas į Siriją padidino įtampą tarp JAV ir Sirijos sąjungininkės Rusijos. Nenuspėjami ir JAV prezidento ketinimai dėl santykių su Kinija ateities. Dėl rinkimų ir politikos neužtikrintumo padidėjus destabilizacijos tikimybei, jenos, saugumą garantuojančios valiutos, kursas tebėra pakilęs.

Baimė, kad JAV ekonomika vėl gali patirti letargo būseną, padidino Japonijos jenos patrauklumą.

Rinkos dalyvių nerimą kursto ir staigūs posūkiai JAV vidaus politikoje. D. Trumpui įžengus į Baltuosius rūmus, finansų rinkose prasidėjo „Trumpfliacija“ – investuotojų lūkestis, jog žadėtas didžiulis fiskalinis stimulas pagreitins ekonomikos augimą ir infliaciją visame pasaulyje. Tikintis spartesnio JAV ūkio vystymosi, sustiprėjo ir dolerio kursas kitų valiutų atžvilgiu. Vis dėlto, po to, kai JAV prezidentas nesugebėjo suvienyti Kongreso balsuojant už jo siūlytą sveikatos apsaugos reformą, rinkose kilo abejonės, ar D. Trumpas nepritrūks politinės valios ir ištesės fiskalinio stimulo pažadus. Tvyrant dvejonėms, doleris vėl atpigo daugelio valiutų atžvilgiu. Baimė, kad JAV ekonomika vėl gali patirti letargo būseną, padidino Japonijos jenos patrauklumą. Prognozuoti geopolitinius įvykius ir rinkimų rezultatus beveik neįmanoma. Dabartinis neužtikrintumas skatina investuotojus atsargiau vertinti situaciją. Tikėtina, kad iki šiol optimistinėmis nuotaikomis gyvenusiems investuotojams gali tekti vis dažniau pajusti nenuspėjamą JAV prezidento charakterį. Jei D. Trumpo sprendimai ir toliau stebins, tokių saugių turto priemonių, kaip Japonijos jena, patrauklumas ateityje didės. Povilas Stankevičius yra DNB Rinkų tarnybos Ekonominių tyrimų departamento analitikas