Režisieriaus Sergio Leone itališkame „spagečių“ vesterne su Clintu Eastwoodu „Geras, blogas ir bjaurus“ persipina trijų veikėjų likimai ‒ „geriečio“, „blogiečio“ ir tiesiog moraliai neutralaus savanaudžio šlykštuko. Pabaigoje blogiukas yra nukaunamas, šlykštukas išgyvena, o „gerietis“ laimi ir išjoja į saulėlydį.
Vyriausybės paskelbti mokesčių reformos metmenys primena šį filmą. Kai kurie pasiūlymai atrodo kone vienareikšmiškai teigiami: mokesčių mažinimas plečiant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas ar „Sodros“ įmokų viršutinė riba.
Kiti atrodo kone vienareikšmiškai neigiami: gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimas ar progresinio 25 proc. GPM tarifo įvedimas (bet jį mokėtų tik tie, kurie gali pasinaudoti „Sodros“ lubomis).
Dar kiti – nei teigiami, nei neigiami, o labiau neaiškūs: pavyzdžiui, bazinės pensijos mokėjimas ne iš „Sodros“, bet iš valstybės biudžeto.
Gerieji
Mažinti mokesčius per NPD yra lengviausia, paprasčiausia ir politiškai saugiausia. Mokesčių mažinimas būtent per NPD atsako į beveik visas raudas ir Lietuvos mokesčių sistemos kritiką. Norite mažesnio darbo jėgos apmokestinimo? NPD. Norite daugiau progresyvumo? NPD. Norite paprastesnės mokesčių sistemos? NPD (išskyrus svarbią detalę, kad NPD netaikoma tiems, kurie uždirba daugiau, tai, kad jis nuolat kinta ir t. t.).
Sujungti „Sodros“ įmokas ‒ seniai reikalinga reforma. Nors stebuklų neįvyks, tačiau mokesčių sistema taps aiškesnė ir skaidresnė.
„Sodros“ įmokų lubos yra kita ilgai laukta reforma. Dabar „Sodros“ įmokos yra neribojamos, o išmokos – ribojamos. Kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau sumoki, tačiau daugiau sumokėjęs – daugiau negauni. „Sodros“ lubas būtina įvesti vien dėl teisingumo.
Blogieji
Bet norint sujungti „Sodros“ įmokas, visiškai nebūtina didinti GPM iki 21 proc. ir mažinti „Sodros“ įmokų iki 18 proc. GPM tarifas, atvirkščiai, turėtų mažėti nuo dabartinių 15 iki maždaug 11 proc. Norint įvesti „Sodros“ įmokų lubas, nebūtina nustatyti siūlomo progresinio 25 proc. GPM tarifo.
Negana to, jei 21 ir 25 proc. tarifai bus taikomi visoms pajamoms, tai reiškia, kad pakils mokesčiai gyvenantiems ne iš darbo santykių gaunamų pajamų. Jei 21 ir 25 proc. GPM tarifai būtų taikomi tik pajamoms iš darbo santykių, o kapitalo pajamoms išliktų 15 proc., visų rūšių „raudonieji“ galėtų rėkti, kad „darbas apmokestinamas daugiau nei kapitalas”. Spėju, kad po savaitės Seimas visiems pakeltų mokesčius iki 21 ir 25 proc.
Pensijų kaupimo pakeitimai atrodo nežymūs, bet iš tikrųjų gali sukelti „žemės drebėjimą“. Pensijų kaupimo sistema „2+2+2“ (t. y. 2 proc. gyventojų pensijų įmokos pervedamos ne į „Sodrą“, o skiriamos pensijai kaupti, 2 proc. sumokami iš paties žmogaus kišenės ir papildomai pridedama 2 proc. subsidija iš biudžeto) keičiama į „0+4+2“ (tiesa, dar 2 proc. mažinama „Sodros“ įmoka). Antrojoje pensijų pakopoje pensijai galėsite kaupti tik tais pinigais, kurie liks sumokėjus „Sodros“ įmokas, GPM ar sveikatos draudimo įmokas.
Daugiausia abejonių kelia bazinės pensijos mokėjimas ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Kas tai? „Sodros“ gelbėjimas valstybės biudžeto pinigais?
Bet jei kaupti galima tik pinigais „iš kišenės“, tai kodėl turėčiau dėti juos į nelankstų pensijų fondą, jei galiu pats investuoti į akcijas, nekilnojamąjį turtą ir pan., kur pinigus galiu išsiimti kada noriu, nelaukdamas pensijos ar be įpareigojimo pirkti anuitetą?
Siūloma „0+4+2“ sistema yra nelogiška ir nepadaro pensijų sistemos aiškesnės. Nors aritmetiškai 2+2+2 = 0+4+2, šis pokytis pasėja sėklas antrajai pakopai sužlugdyti, padarant ją vis mažiau patrauklią, palyginti su kitomis investavimo alternatyvomis. 6+0+0 būtų daug geresnė alternatyva.
Neaiškūs
Daugiausia abejonių kelia bazinės pensijos mokėjimas ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Kas tai? „Sodros“ gelbėjimas valstybės biudžeto pinigais?
Iškyla ir kita sisteminė problema. Bazinė pensija bus visiems vienoda. „Sodros“ pensija priklausys nuo įmokų – t. y. daugiau sumokėjęs, daugiau ir gausi. Jei bazinė pensija bus santykinai aukšta, tuomet vėl turėsime situaciją, kai nebus svarbu, ar sumokėjai daug, ar mažai, pensiją gausi panašią. Ir atvirkščiai, jei bazinė pensija bus santykinai maža, tai atidarys duris politinėms spekuliacijoms. Ar galima gyventi šalyje, kur bazinė pensija tik 50 eurų, retoriškai klaus kairieji, sąmoningai nutylėdami, kad visi šalia to gauna ir „Sodros“ pensiją.
Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
