Asmeninis archyvasJau antrą kartą šį dešimtmetį smogia ryškus energijos kainų šokas. Paskelbus paliaubas, į rinkas greitai grįžo optimizmas, tačiau energetikos situacija išlieka įtempta ir sukrėtimai dar gali kartotis. Energijos šokai dažnai palieka ryškią žymą investuotojų portfeliuose. Ką istorinės energijos krizės sako apie skirtingų turto klasių grąžą?
Augančios energijos kainos veikia keliais kanalais – jos didina sąnaudas ir kelia infliaciją, o dėl aukštesnių kainų mažėja gyventojų perkamoji galia. Tokia kainų augimo ir vartojimo sulėtėjimo kombinacija yra itin toksiška daugeliui turto klasių. Poveikį iš dalies nulemia ir ekonominės politikos reakcija – ar centriniai bankai kelia palūkanas ir ar vyriausybės imasi skatinimo priemonių.
Akcijų rinkoms svarbiausias veiksnys išlieka ekonomikos augimas. Verslas aukštesnes energijos kainas dažnai gali toleruoti ir perkelti vartotojams, ypač jei turi pakankamai derybinės galios. Tačiau jei energijos kainų šoką seka augančios palūkanos, praeityje beveik visada tai iššaukdavo recesiją ir ryškią akcijų rinkos korekciją.
Prieš kelias savaites buvo tikimasi aštraus palūkanų padidėjimo, ir akcijos krito, dabar, tikintis švelnesnės centrinių bankų reakcijos, rizikos apetitas grįžo. Per laiką paaiškės poveikis pelnui – ar įmonės turi pakankamai galios perkelti padidėjusias sąnaudas vartotojams. Jei bus paveiktos pelno maržos, tolesnė korekcija bus tikėtina.
Tuo tarpu obligacijų rinkai energijos šokai – ypač skausmingi. Ši turto klasė jautriai reaguoja tiek į infliaciją, tiek į palūkanų normų pokyčius, todėl abu veiksniai vienu metu lemia kainų kritimą. Tai reiškia, kad tradicinė portfelio struktūra, kurioje obligacijos amortizuoja akcijų svyravimus, tokio tipo šokų metu neveikia. Augant obligacijų pajamingumams, jie taip pat sudaro konkurenciją kitoms turto klasėms dėl investuotojų kapitalo.
Valiutų rinkose investuotojai ieško saugumo, kurį energijos šoko metu lemia energetikos balansas. Energijos eksportuotojų valiutos įprastai stiprėja – tą rodo ir JAV dolerio brangimas, o importuotojai susiduria su priešingu efektu. Energijos rinkoms kiek aprimus, tai atsispindėjo ir valiutų rinkose – euras dolerio atžvilgiu pabrango daugiau nei 2 proc.
Aukso rinka energijos krizių metu reaguoja nenuosekliai. Jei centrinis bankas nesiima veiksmų, auksas dažnai brangsta kaip apsauga nuo perkamosios galios praradimo. Tačiau kylant palūkanoms, jo patrauklumas mažėja, nes investuotojai renkasi pajamas generuojančias alternatyvas, tokias kaip obligacijos. Šį kartą auksas aštriai pigo situacijai aštrėjant ir brango į rinkas grįžtant optimizmui – veikė kaip rizikinga turto klasė, o ne saugumo užuovėja. Panašiai ir kriptoturtas dažniausiai atspindi bendrą rizikos apetitą – silpstant kitoms rizikingoms turto klasėms, jis taip pat linkęs pigti.
Mažiau likvidžios turto klasės, tokios kaip nekilnojamasis turtas ar privatus kapitalas, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti atsparesnės. Vis dėlto tai dažnai yra vertinimo inercijos rezultatas – realus poveikis atsiskleidžia vėliau, kai aukštesnės palūkanos ir lėtėjantis augimas pradeda veikti pinigų srautus ir turto vertinimus. Tokiais atvejais korekcijos būna lėtesnės, bet ne mažiau reikšmingos.
Žaliavų rinkose reakcija paprastai yra tiesioginė – brangstant energijos produktams, su jais tiesiogiai susijusių žaliavų kainos taip pat sparčiai auga. Tačiau ilgainiui aukštos kainos pačios prisideda prie paklausos mažėjimo ir ekonomikos lėtėjimo. Dėl to dalis žaliavų, ypač susijusių su pramonine paklausa, gali patirti spaudimą.
Energijos šokai unikaliai veikia investuotojų portfelius ir, deja, kartojasi vis dažniau. Įprastų recesijų metu veikia diversifikacija – obligacijos amortizuoja smunkančias akcijų rinkas. Tuo tarpu energijos šoko metu daugelis turto klasių pradeda raudonuoti vienu metu. Tokiu atveju investuotojų portfelius dažniausiai gelbsti tik žaliavos ar įmonės, kurios išgauna brangstančias žaliavas. Šį kartą poveikis buvo labai trumpalaikis, tačiau situacija išlieka įtempta – paliaubos Irane trapios, o žala pasaulio energetikos sistemai jausis ilgą laiką.
Rinkos linkusios žiūrėti į ateitį, todėl energijos krizių poveikis dažniausiai nebūna ilgalaikis, ir nuosekliems investuotojams pernelyg jautriai reaguoti į svyravimus nereikėtų. Kita vertus, tie, kurie valdo portfelį aktyviau, gali pasvarstyti apie papildomą diversifikaciją, saugodamiesi nuo energijos šokų, kurie pasitaiko vis dažniau.
Vytenis Šimkus yra „Swedbank“ investavimo strategas
