Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gegužės 19 d.


KOMENTARAS
Infliacija grįžo į vienaženklę zoną
Indrė Genytė-Pikčienė
Gediminas Savickis/ELTA
I. Genytė-Pikčienė.

Kaip ir tikėtasi, infliacija Lietuvoje išsikvėpė ir savo skaitine išraiška nebegąsdina. Birželio mėnesį Lietuvoje stebėta nežymi mėnesinė defliacija, o metinis vartotojų kainų pokytis grįžo į vienaženklę zoną.

Statistikos departamento duomenimis, birželį metinė bendroji vartotojų prekių ir paslaugų kainų infliacija siekė 9 proc. Prekės per metus pabrango 8,3 proc., o paslaugos – 10,9 proc. Per mėnesį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai susitraukė 0,1 proc.

Tiesa, mažėjantį metinį kainų prieaugį kol kas didele dalimi lemia ne šiųmetės tendencijos, nes defliacijos apraiškos labai nedrąsios – kainos krenta tik antrą mėnesį iš eilės ir tik po 2-1 dešimtąsias procento dalis. Metinės infliacijos dydžiui įtakos turi kas mėnesį reikšmingai didėjanti pernykštė kainų palyginamoji bazė. Juk pernai metais infliacija kaip tik įsibėgėjo kone kas mėnesį vis pašokdama apie 2 proc.

Paslaugų metinė infliacija jau ir vėl lenkia prekių. Objektyvių aplinkybių, kurios palaikytų tolesnį prekių kainų kilimą vis mažiau ir vis dažniau tiek dėl smukusių sąnaudų, tiek dėl vangesnės paklausos fiksuojamos prekių defliacijos apraiškos.

Tuo tarpu paslaugų infliaciją ir toliau kaitina atlyginimų augimas, kurį kursto sprendimai kelti algas viešajame sektoriuje ir didinti mėnesinį minimalų atlyginimą. Šis dydis itin paveikus maitinimo, apgyvendinimo ir aptarnavimo paslaugų sektoriuose. Be to, nors MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, jos kilstelėjimas nuvilnija plačiai ir paveikia visą pajamų vertikalę.

Mėnesio defliaciją birželį lėmė sezoniškumo veiksniai: daržovių, avalynės, drabužių kainų sumažėjimas. Pigo elektros energija, duonos ir grūdų produktai, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekės. Bendrai vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,5 proc. Tuo tarpu, paslaugų kainos ir toliau stiebėsi. Birželį jos padidėjo 0,9 proc.

Pasaulinėse žaliavų rinkose ir toliau tęsiasi kainų korekcijos apraiškos. Recesinės nuotaikos svarbiausiuose pasaulio ekonomikos židiniuose, vangi vartojimo paklausa ir lėtėjančios gamybos apsukos išsivysčiusiose šalyse jau kurį laiką skatina žaliavų kainas smukti. Stipriai atpigo pramoniniai metalai, į tvaresnį lygį nusileido trąšų kainų indeksai.

Smukus pasaulio energetikos vartojimui, atlėgo įtampa ir Europos energetikoje. Priešingai, pasiruošimą būsimam šildymo sezonui Europa pradeda kone geriausiose pozicijose per pastarąjį dešimtmetį – rezervuarų užpildymo dujų atsargomis lygis aukštesnis buvo tik 2020 m., o tai leidžia tikėtis didesnio energetikos nešėjų kainų stabilumo.

Nemalonią intrigą palieka maisto žaliavų sektorius. Lietuvoje dėl nepalankių orų pavasarį ir kaitrios sausros pirmoje vasaros pusėje, šiemet sunku tikėtis gausaus derliaus, tad tai gali pakurstyti maisto žaliavų bei prekių infliaciją. Tiesa, pasaulyje kol kas įtampos nėra. Jungtinių Tautų FAO Maisto žaliavų kainų indeksas smunka penkioliktą mėnesį iš eilės ir yra penktadaliu mažesnis nei prieš metus. Visos jo komponentės, išskyrus išbrangusį cukrų, yra grįžusios į prieškarinį lygį. Euronext biržoje prekiaujamų kviečių kainos po pernai metų šuolio taipogi atslūgusios.

INVL prognozėmis, dėl besivelkančio pernykščio kainų šoko šleifo vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 9 proc., o kitąmet ji turėtų lėtėti iki 2 proc.

Indrė Genytė-Pikčienė yra INVL vyriausioji ekonomistė

2023 07 11 10:04
Spausdinti